Prieš tampant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu nežinojau koks tiksliai tas tarybos nario darbas ir kaip jį reiks dirbti. Turėjau tik bendrą supratimą apie tai, kad turėsiu spręsti įvairias svarbias miestui problemas. Savo sprendimais turėsiu padėti miesto administracijai tvarkytis ūkiškiau, kokybiškiau, teikti paslaugas gyventojams greičiau ir patogiau.
Kaip tiksliai tą darysiu nežinojau.
Pirmieji posėdžiai buvo intensyvūs ir įdomūs. Ypač pirmasis. Paskui užgriuvo rutina: krūva visokių dokumentų/ataskaitų/posėdžių ir panašių dalykų. Vis dar ieškau sprendimų kaip galėčiau savo darbą atlikti efektyviau ir kokybiškiau.
Taip pat svarsčiau ką galėčiau parašyti apie darbą taryboje. Antai ponia Aušra Maldeikienė nesicackindama nuo pat pradžių ėmė rašyti savo įspūdžius ir visokias refleksijas. Man dar buvo kiek per daug nežinomųjų, kad galėčiau apie tai rašyti. Jų jau gerokai mažiau šiandien. Audžiu mintį jau pradėti panašią seriją šiame bloge. Dar kol kas koncepcijos nesugalvojau, o kopijuoti kol kas nenoriu.
Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.
Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.
Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.
Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.
Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.
Čia tas pats tik atvirkščiai:
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.
Dar mes turime avatokį dalyką:
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.
O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.
Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.
Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.
Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀
Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.
Atnaujinimas 2015-10-28:
Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:
O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.
Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.
Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.
Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.
Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.
Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:
Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
Internetiniu balsavimu buvo renkama:
Skyriaus pirmininkas
Skyriaus taryba
Kontrolinė komisija
Atstovai partijos tarybai
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
Skyriaus etikos komisija.
Po balsavimo buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.
Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.
Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.
Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:
Į Etikos komisiją
Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.
Delegatai į partijos suvažiavimą
Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.
Atstovai partijos taryboje
Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:
Kontrolės komisija
O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:
Skyriaus taryba
Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.
Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias
Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).
Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.
Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.
Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.
Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…
“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂
“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.
Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.
Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:
Visai šiandien ne penktadienis. Bet gavosi taip, kad užtrukau stipriai gamindamas šią schemą. Gal ateityje bus “antradienio schemos” – dar nežinau.
Tai štai, praėjusį trečiadienį (2015-04-22) buvo pirmasis naujosios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis. Visi prisiekėme. Atėjo žmonių, kurie pasveikino naująjį tarybos merą ir tarybos narius.
Tarp kitko, visą tarybos posėdžio vaizdo įrašą galite rasti čia. Visa ši penktadienio schema bus apie tą posėdį. Tiksliau apie vieną kortų namelį, kurį dabartinė opozicija pabandė pastatyti. Mus perspėjo, kad buvę valdžioje žmonės mėgins išnaudoti visas įmanomas tarybos reglamento plonybes: jie labiau patyrę, jie daugiau žino tai stengsis visais įmanomais būdais vedžioti už nosies.
Taip ir buvo. Dabartinė opozicija mėgino įtraukti į dienotvarkę dalykus, kurų ten neturi būti. O viskas buvo taip: atėjo Eligijus Masiulis ir jis taip pat pasveikino ką tik prisiekusius merą ir tarybos narius:
Eligijus trollface
Sakydamas sveikinimo kalbą užsiminė, jog tądien Seime buvo nutarta padidinti merams ir vicemerams atlyginimus (bene dvigubai). Atlyginimai keliami valdininkams! Opozicija gan greitai sureagavo.
Tai štai jums tas kortų namelis mano pamėgtu SOZI formatu (atsidaro tas daiktas geriausiai su FireFox’u, jei pas jus kitas browseris, tai ši schema jums nebus graži todėl mėginkite spausti čia): Fullscreen schema
Valdymas: “leftClick” – sekantis slaidas (jei ant video – tai paleidžia/sustabdo); “RightClick” – atgal vienu slaidu; scroll – didint/mažint; LeftClick+Drag – tampyti vaizdelį.
Zuokas grįžta.
Šilgalis prieina prie Monkevičiaus.
Monkevičius pradeda šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“
Remigijus atsako, kad taryba neturi jokių galių nesilaikyti įstatymo ir kad veržiamasi pro atviras duris:
Šilgalis tęsia šou:
„Valdže pasididino sau atlyginimus“:
Remigijus Šimašius pamini dienotvarkę (!). T.y. nėra už ko užsikabinti. Gi Zuokas team to ir nori – į dienotvarkę įtraukti atlyginimų padidinimą. Paprastai bukai įtraukti į dienotvarkę:
Čaplikas prisijungia prie šou:
Varo visiškas projektyvines klejones apie „Masiulis visažinis“, nes padidino alga:
Kamnski tęsia tą pačią mintį:
Martikonis inicijuoja diskusijos nutraukimą:
Diskusija balsavimu nutraukta:
Urbonavičius replikuoja, kad
Tomaševskininkai išvis nepagrįstai premijas
mokėjosi praėjusioje kadencijoje:
Monkevičius neatlyžta ir vis prašo įtraukti atlyginimus į protokolą:
Edvardas Voroneckas: dienotvarkę buvo galima keisti tik prieš 24 val. Taryba atlyginimų negali nei didint nei mažint.
Remigijus pasiūlė atsisakyti
Buvusiai administracijai išeitinių:
Šilgalis nenori užbaigti:
Mokevičius pradeda paskutinį bandymą. Pasakoja apie kažkokius nesąžiningumus:
Čaplikas perima ir siūlo atidėti administracijos vadovės balsavimą kitai savaitei:
Pasiūlymas balsavimu atmestas:
Išvados: Zuokas and co mėgino į dienotvarkę įtraukti kažką apie atlyginimų didinimą merams ir vicemerams. Vien tam, kad galėtų tai naudoti viešosios opinijos formavime. Ale gudrus ane?
Žiūrėsime kokį šou ištaisys rytoj.
O tuo tarpu dar žiūrėkite kitas penktadienio schemas:
Balandis yra tas mėnuo, kuris prieš gegužę. O gegužė yra tas mėnuo, kuriam prasidėjus būna baigiami visokie praėjusių metų VMI finansiniai deklaravimai.
Mokesčiai, gi žinia, yra labai svarbus dalykas. Dalykas toks svarbus, kad net svarbesnis už įstatymus. Laikykitės įstatymų ir mokėkite mokesčius[1]. Taip pat pasirinkite ką norite paremti dalimi savo sumokėtų mokesčių. Tai ne mažiau svarbu. Nors tos VMI formos ir painios, bet kartą tai padarius sekantį kartą bus lengviau. Pilietiškumas tai kai rūpi, kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, o kai jautiesi, jog nuo tavęs viskas priklauso, tai nuo tavęs viskas ir priklauso ((c) Užkalnis).
Du (2)
Du procentai paramai. Kam norite. Paramos gavėjų daug.
Du procentus (2%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti registruotiems paramos gavėjams. Apsidairykite aplinkui, pagalvokite kas jums rūpi, kam reikia tos pagalbos – tiems ir skirkite. Būtinai tai padarykite.
Primenu, jog tai yra jau jūsų sumokėtų mokesčių paskirstymas. Tai jau ne jūsų, tiksliau ne tik jūsų, o ir valstybės pinigai. Jūs galite nuspręsti ką valstybė turi daryti su jūsų įnašu.
Vienas (1)
O vieną procentą galite paskirti politinei partijai. Savo nuožiūra.
Vieną procentą (1%) nuo savo pajamų mokesčio galite skirti politinėms partijoms. Šie pinigai, kaip ir dviejų procentų atveju – jau ne jūsų, o valstybės pinigai. Jums suteikiama galimybė patiems nuspręsti kam norite skirti jūsų įnašą. Šį vieną procentą galima paskirti TIK politinėms partijoms. Galima skirti ir po procento dalį kelioms. Šitaip galite parodyti savo protestą tai partijai už kurią balsavote, bet kuri jus pavedė. Šitaip jūs galite parodyti paramą partijai už kurią balsavote ir kurios veiklai pritariate.
Jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai(-oms) norite paskirti savo įnašo dalį, tai biudžetas bus paskirstytas pagal rinkimų rezultatus (man atrodo pagal paskutinius Seimo rinkimus, pagal kuriuos skirstoma parama partijoms). Tad, jeigu jūs nenurodysite kuriai partijai norite paskirti savo įnašo dalį, tai jūsų pinigai greičiausiai atiteks socdemams arba DP. Žinoma, yra kiek mažesnė tikimybė, kad būtent jūsų uždirbtus pinigus gaus kitos partijos.
Čia gal net didžiam anarchistui ponui Siaubui būtų mažesnė blogybė pačiam nuspręsti kam tiksliai iš valdžios atiduoti savo pinigus, negu leisti jai pačiai susiskirstyti, kaip jai patinka.
Paspaudus didinasi. Ten kairėje yra skaičiukai nuo 1 iki 10 – sekite jais ir tikėtina, kad jums pavyks 🙂
Atn: skirti galite ne tik partijai, bet ir politikams, besiruošiantiems kandidatuoti į Seimą. Tereikia formoje, paskirties laukelyje (E3) nurodyti “vardeniui pavardeniui”.
[1]– Esu matęs ir girdėjęs rašant ar sakant, jog įstatymai kvaili, mokesčiai dar kvailesni, todėl, suprask, tuos kvailus įstatymus apeidinėsią, o mokesčius nusukinėsią. Šitaip sukuriamos sąlygos biurslui (tokia korupcijos rūšis): kai daugelis apeidinėja kvailus įstatymus ar nusukinėja kvailus mokesčius – niekas nesikeičia. Nesikeičia tol, kol biurokratai nutaria ką nors nubausti arba dar kvailiau apmokestinti; o išteklių turintis verslas sugeba prisitaikyti tuo pačiu sukurdamas tik sau palankią terpę. Startuoliai į tą pelkę net nosies nebegali įkišti. Be to, dažnu atveju, ne įstatymas būna kaltas, o mes patys įsisukę į užburtą ratą.
Dar kovo 1’ą baigėsi pirmas savivaldybių rinkimų turas. Gavau 1848 pirmumo balsų! Ačiū už pasitikėjimą.
Ši rinkimų kampanija buvo kitokia tuo, kad neturėjau jokios savo dalinamosios medžiagos. Ir kad nepadariau nei vieno rinkiminio youtūbo. Dėl to atsiprašau. Norėjau, bet nespėjau. Užtai padariau rinkiminį SOZI. Bet manęs rinkėjai esate jūs. Ir jūs savo sprendimą padarėte neimpulsyviai. Bent jau noriu taip galvoti 😀
Praėjusiuose EP rinkimuose gavau 5875 reitingo balsų ir pakilau į 14’ą vietą. Bet tai yra visa Lietuva ir be to turėjau dalinamosios medžiagos. Ir kokias galima dabar padaryti išvadas? Ogi, kad internetai yra galinga jėga! Kad atviros ir liberalios idėjos Lietuvoje yra vertinamos. Ir mūsų daug!
Tai ta proga štai jums ta pati kiek keistoka analizė, kur kažką iš kažko padalinau, tada padauginau ir pridėjau:
Oranžinė ir raudona – balai, o mėlyna linija – reitingų absoliutus skaičius. Y ašyje tokia info: [PartijosReitingas]_[vardas PAVARDĖ]_[RinkėjųReitingas]Šį kartą dariau kiek kitokius skaičiavimus. Kitokius, nes kažkur pamečiau aną excelį 🙂 O skaičiavimai čia buvo tokie:
Suskaičiavau kokia kandidato gautų reitingų proporcija lyginant su visais LRLS gautais reitingais (t.y. padalinau kandidato reitingo skaičių iš LRLS bendros reitingo skaičiaus).
Suskaičiavau reitingų pokytį (priešrinkiminį (partijos) reitingo skaičių atėmiau iš porinkiminio (rinkėjų)).
Tada prie 1-ojo skaičiaus pridėjau 1-ojo ir 2-ojo skaičių sandaugą.
Gautas balas rodo kaip rinkėjai įvertino kandidato rinkiminę kampaniją.
Pirmoje vietoje matome Andrių Katiną, kurio numeris partiniame sąraše buvo 26 😀
Raudonųjų kandidatų, esančių mėlynojo pjūklo viršūnėse, rinkiminę kampaniją rinkėjai įvertino ne taip palankiai ir juos galbūt aukščiau esantys (šioje skalėje) kandidatai savo rinkimine kampanija nustūmė žemyn.
Štai, pavyzdžiui, Vaidoto Ilgiaus atveju (raudonas ir turintis aukščiausią mėlyną viršūnę) buvo įvertintas dėl savo įdirbio iki rinkiminės kampanijos.
Vytautas Mitalas gi štai galimai krito reitinguose dėl to, kad neturėjo iki šiol politinio įdirbio. Čia taip sakau, nes žinau, kad jis gan daug dirbo kampanijoje.
Kitam penktadieniui pasistengsiu šitaip pat suskaičiuoti ir kitas partijas. Gi įdomu. Ar ne?
Sekmadienį ateikite į rinkimus ir pareikškite savo valią!
Ir dar: aš vis dar galiu papulti į Vilniaus miesto tarybą! Reikia, kad balsuotumėte už Remigijų mero rinkimų II ture ir už Šarūną Gustainį vienmandatėje Žirmūnų apylinkėje (Andriukaitis gi savo noru išvažiavo) į Seimą:
Už Šarūną Gustainį!
Taigi. Čia buvo keistų statistinių skaičiavimų ir taip pat politinė reklama, už kurią niekam nieko nesumokėjau, o man irgi nesumokėjo.
P.S. Už Šarūną reikia balsuoti ne tik dėl to, kad aš papulčiau į Vilniaus savivaldybės tarybą, bet ir todėl, kad:
Tai bus politinė agitacija ir reklama. Čia labai trumpai aprašysiu kai kuriuos Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio kandidatus į Vilniaus miesto tarybą.
Čia kad jums gal būtų kiek lengviau išsirinkti ką reitinguoti. Susiaurinsiu kiek sąrašą. Kai balsuosite nepatingėkite: reitinguokite – tai labai svarbu. Svarbu tuo, kad šitaip ne tik atliksite pilietinę pareigą, bet padėsite ir pačioms partijoms tapti kokybiškesnėmis ir geresnėmis.
Mano sąrašo tvarka nesvarbi. Iš pradžių peržiūrėjau visus kandidatus nuo aukščiausios vietos iki žemiausios, paskui atvirkščiai ir tada dar kitaip…
Mūsų sąrašo lyderio Remigijaus Šimašiaus, kandidato į mero postą, nepristatinėsiu atskirai. Žodžiu, štai ką rekomenduoju reitinguoti:
Konstantin Gaitanži – menininkas visuomenininkas. Nepažįstu, bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Paulius Zaviša – Enterpreneur’is. Nepažįstu, bet jo nuotrauka ir aprašymas užkabino.
Brigita Gaitanži – irgi menininkė irgi visuomenininkė. Nepažįstu bet užkabino aprašymas ir prisistatymas, kai stojo į partiją.
Vincas Jurgutis – grynaveislis politikas. Čia taip užrašiau, bet net pats nesuprantu ką tai reiškia. Bet, kai užrašiau tai ir patiko. Vincas visas yra politikoje. Bent jau taip atrodo. Besąlygiškai ir darboholiškai. Jį šiame darbe, regis visu 100 proc. palaiko ir jo draugė (tai labai svarbu). Kai bus išrinktas į tarybą taps tikru profesionalu.
Vytautas Mitalas – karjerą ir gyvenimą taip pat sieja su politika. Bent jau man taip atrodo. Turi daug žinių iniciatyvus ir darbštus.
Justas Aukštikalnis – programuotojas. Partijos IVPK komiteto pirmininkas. Gerai išmano IT.
Edmundas Jakubauskas – seniūnaičių asociacijos pirmininkas, šaulys, verslininkas. Veiklus, reiklus ir protingas žmogus.
Albinas Kalimavičius – medikas, reanimatologas. Antras medikas, kurį žinau mūsų sąraše. Turi idėjų kaip pagerinti pacientų aptarnavimą miesto poliklinikose.
Adam Žindul – matematikos magistras. Jis turėtų padėti sucrounchinti mūsų miesto atvirus duomenis.
Mindaugas Mačernis – fizikas, mokslų daktaras. Fizikai ir fizikams jaučiu didelę pagarbą.
Rimantas Šerkšnas – Arūno Šikštos komandos narys. Turi puikius organizacinius gebėjimus ir puikų emocinį intelektą. Kartu su juo vaikščiojome po senamiestį door2door’e. Ten sutikome vieną tokį gan agresyvų gyventoją. Tai Rimantas puikiai suvaldė jo pyktį.
Skambino žmonės ir pasakojo savo problemas, bei klausinėjo su rinkimais susijusių klausimų.
O taip nutiko todėl, kad Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis… tiksliau nusamdyta marketingo įmonė pagamino video klipą.
To video klipo pabaigoje Remigijus Šimašius pasiūlo paskambinti jam ir jis pasakysiąs kaip:
atsisveikinsime su dideliais komunaliniais mokesčiais ir
sukursime tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų, o
korupciją nušluosime su trenksmu.
Paskambinti reikia šiuo numeriu: 8-614-08469.
Visa ten politinė reklama apmokėta iš kur reikia ir skaidriai.
Čia va tas video klipas:
Tai ten iš tiesų atsiliepia Remigijus. Bet ne 24×7. O keletą valandų per parą. Visą kitą laiką padengia komanda, t.y. mes ir aš tame tarpe.
Man teko praėjęs savaitgalis. Bijojau, kad skambins – nespėsiu kalbėti. Bet nebuvo taip blogai. Skambučiai pasiskirsto tokiais pikais – matyt klipą per teliką parodo. Tai va apie tai ir bus visas šitas įrašas.
Skambutis #1
Paskambino smulki ūkininkė. Paklausė ar turime savo programoje ką nors įsirašę apie valdininkų aroganciją. Na, kai aptarnaujantis valstybės tarnautojas į tave žiūri kaip į įkyrią musę ar net priešą.
Tokią rožą galėdavai sutikti kiekvienoje parduotuvėje sovietmečiu.
Atsakiau, jog išeitis yra konkurencija. Skaidri konkurencija ir klientų aptarnavimo standartas. Valdininkai korupciniais ryšiais įsitvirtinę savo poste jaučiasi nenugalimais. Tuo pačiu suprasdami, kad tikriausiai taip ir neišdrįs visą gyvenimą ko nors keisti – pasidaro pikti.
Paskui dar pagalvojau, kad tai gali būti ir dėl valdiškos į klientus neorientuotos biurokratijos specifikos. O ji tokia, kad biurokratija save pučia: valdininkai dirba daug darbo ir tuo pačiu prisikuria sau daugiau darbo ir tada dirba dar daugiau. Jeigu pavyktų nustatyti tikslus, kurie būtų orientuoti į galutinį produktą (šiuo atveju viešoji paslauga klientams), tai šią problemą taip pat pavyktų išspręsti. Na, bent jau suvaldyti.
Aš dirbu didelėje IT įmonėje ir jau gan seniai. Įmonėje buvo labai daug pokyčių ir didelė jų dalis buvo vykdoma siekiant visą įmonę orientuoti į patį svarbiausią dalyką – klientus. Mano kolega Arūnas Šikšta (sąraše 5-as) apie tai galėtų papasakoti. Ne tik paviršutiniškai, bet ir su detalėmis bei tiksliomis instrukcijomis kaip tai padaryti gerai.
Dar smulki ūkininkė pasiskundė, kad jai reikia pirkti gan brangią topografinę nuotrauką vien tam, kad galėtų užregistruoti reklaminį savo produkcijos stendą savo žemėje (sakė: “pora negiliai įkastų kuoliukų būtų”). Man irgi atrodo, kad ta speciali brangi nuotrauka yra perteklinė (ypač, jei nori parduoti keletą kilogramų obuolių ar vieną kitą sūrį). Sočiai užtektų mobiliojo telefono nuotraukos su vietos žyme. Įdomu, kad jai jos savivaldybėje valdininkai atsakė, jog čia įstatymas kvailas, bet jie privalo jo laikytis. Valdininkai sako, kad jie nekalti. Ne pirmą kartą girdžiu tokius atsikalbinėjimus. Kaži ar čia vien tik įstatymai kalti. Remigijus savo bloge gan aiškiai išdėstė kuo skiriasi geras teisininkas nuo blogo – manau, jog tai susijusi tema.
Skambutis #2
Pensininkė alytiškė. Išsiaiškinom, kad yra mano dėdės kaimynė ir netgi buvusi mano mamos (terapeutė Alytaus poliklinikoje) pacientė. Tikra dzūkė. Skundėsi, kad sunku pragyvenc su tuo pusantro ar tai daugiau šimto eurų. Nenorinti eiti į bėdų turgų. Labai patinka Guoga. Sakė, kad jai trūksta ~€50 per mėnesį.
ve.lt nuotrauka
Feisbuko groups’e pasikonsultavau su Vaidotu Ilgium (#8 sąraše). Jis socialinių problemų sprendėjas ir žinovas. Copy/paste su jo leidimu:
Pirmiausia, reikia kalbėtis su savo seniūnijos socialiniais darbuotojais – jie ne tik vieninteliai gali objektyviai įvertinti padėtį ir poreikius, bet ir žino bei disponuoja adekvačiais pagalbos būdais.
Būna situacijų, kai savivaldybės disponuojamų priemonių nepakanka – tuomet galima ir būtina mobilizuoti nevyriausybinių organizacijų pagalbą, privačių rėmėjų taip pat.
Kasdien “Maisto bankas” gauna savivaldybių socialinių darbuotojų motyvuotus prašymus. Tokiais atvejais išvengiame “socialinio teatro” (profesionalūs elgetos puikiai išmano emocinio manipuliavimo priemones), padedame tiems, kam to tikrai reikia. Tai labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų socialine sistema, socialinės pagalbos tinklu. Nevyriausybinių organizacijų pagalba yra labai reikalinga, kaip ir rėmėjų – nes valdžios ištekliai nėra pakankami visiems poreikiams tenkinti – tačiau mūsų mokesčius gaunančios valdžios privalo griežti pirmaisiais smuikais, ir to iš jų turime reikalauti.
Šiuo metu jei žmogaus mėnesio pajamos yra mažesnės, nei 158 eurai, jis gali per savivaldybę gauti ir tą, ir aną, ir dar trečią, nelygu ką jau gauna ir kokia individuali situacija. Jei ta situacija yra specifinė (sunkios ligos, gaisras etc etc), savivaldybės visada savo nuožiūra gali (t.y. turi teisę pagal teisės aktus) skirti papildomas priemones – vienkartinę pašalpą, nukreipti į labdaros valgyklą ar pan., nelygu kokia žmogaus ar šeimos situacija.
Bet kita vertus akivaizdu, kad dažnai 158 ar net 200 eurų gaunančiam žmogui gali reikėti (ar norėtis) ir papildomų 50 ar 100 kas mėnesį. Ir tokių žmonių yra dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai. Ir deja čia paprastu skylių užkamšymu ar pagalba tiems, kad išdrįsta (garsiausiai) pasibėdavoti ir paprašyti, reikalo nepakeisim. Todėl reikia sisteminių reformų.
Neturiu ką daugiau čia pridurti. Apie kokias sistemines reformas čia kalbama – nežinau. Jei įdomu, tai galima būtų su pačiu Vaidotu apie tai pakalbėti.
Skambutis #3
Paveiksliukas iš cecottle.com. Turime atsakyti pasiūlymui dėl perteklinės universiteto biurokratijos. Aš siūlau surengt sub-komitetą, kuris galėtų pažvelgti į galimybę pagalvoti apie tai kas gali prisijungti prie politinės grupės, kuri aprašytu dokumentą su kažkokiais pasiūlymais apie tai kaip mes galėtumėm pradėti galvoti apie problemą.
58 inžinierius mechanikas neranda darbo Vilniuje, nes neturi kažkokio TRxxx pažymėjimo (o sveikata ir amžius ne tas, kad galėtų dirbti fizinį darbą – nori vadovavimo daugiau).
Tas pažymėjimas brangus: ~1000 lt ar panašiai.
Darbo birža turi lengvatines sąlygas tokiems žmonėms (sudaroma trišalė sutartis tarp darbo biržos darbdavio ir darbuotojo, pažymėjimo įsigijimas subsidijuojamas, bet darbdavys turi įsipareigoti bent jau 6 mėnesius žmogų įdarbinti).
Darbdaviai labai nenori apsikrauti biurokratijom (ten reikia labai daug visokių popierių, papopierių ir panašiai). Ir čia sutinku su skambinusiuoju: tos programos pagalba norėjau savo bendrijai pasamdyti kiemsargį. Bet gavosi, kad pigiau ir paprasčiau yra nusamdyti įmonę, kuri užsiima tokiais darbais (Виктор, прости). Biurokratijos ir visokių kitokių nemalonių smulkmenų – labai daug. Pavyzdžiui: darbo biržai reikia pateikti ataskaitas kas mėnesį kiek laiko darbuotojas dirbo. Ar tikrai to reikia? Kam? Daugiau apie tas tvarkas darbo biržos internetuose.
Dar vienas dalykas – darbdavys turi įsipareigoti darbo biržai bent jau pusę metų laikyti tą darbuotoją ir tai galbūt irgi kliūtis. Darbdaviai nėra blogi iš principo, jie tiesiog neturi laiko bandymams – jiems svarbiau net ne kompetentingas, bet patikimas darbuotojas. Jo Visatybė apie tai rašė – nelabai susiję su šia tema, bet naudinga pasiskaityti kiekvienam.
Skambutis #4
Sąmokslo teorijos yra tokios sąmokslo teorijos. Nukopijavau iš www.telegraph.co.uk
Bene pats keisčiausias skambutis. Skambino buvęs Kazlų Rūdos puskarininkių mokyklos darbuotojas. Save vadino pacifistu. Reikalauja valdžios nubausti tos mokyklos vadovybę, nes jie kažką blogai darą. Ką tiksliai blogai daro – nesupratau. Minėjo kažkokią pornografiją, jo pareigų pažeminimą, psichologinį smurtą.
Žodžiu mėgino eskaluoti savo problemą. Užsiminė, kad padavė prašymus politiniam prieglobsčiui į keletą ambasadų (tame tarpe Rusijos). Užsiminė, kad rašyti mokąs, nes jį mokė stebėti ir viską užsirašinėti… 😀
Rinkau parašus už LRLS į EP. Ant popieriaus, nes kai pasako kad pasirašysiu Internetu, tai dar nereiškia, kad taip padarys.
Tai va, rinkau parašus ir vienas žmogus pareiškė, kad nepasirašysiąs už Liberalų Sąjūdį, nes jie už Estrelos reformas. Tos baisiosios Estrelos, kuri liepia visoje Europos Sąjungoje mokyti keturmečius vaikus masturbuotis.
Pasirodo garbingasis Leonidas Donskis už tą baisų Estrelos pranešimą.
Netgi Feisbuke žmonės gan grubiai piktinosi:
Vytenio Petrusevičiaus feisbuko paskyroje rastas paveiksliukas
Aš pasidomėjau. Ir padariau išvadas. Nenorintiems skaityti kaip ir kodėl padariau tokias išvadas, tiesiog jas čia pateikiu, o kurie norės, tai prašom skrūlinti žemyn ir skaityti:
Editos Estrelos pranešimas neskatina 0-4 amžiaus (kaip ir vyresnių) vaikų masturbuotis. Tame dokumente apie tai neužsimenama.
Dokumentas kuriame kalbama apie masturbaciją ir kitus seksualinio švietimo standartus neturi formalių sąsajų su ponios Editos Estrelos pranešimu. Tiesiog, Editos pranešime kviečiama įtvirtinti bendrus, specialistų paruoštus, seksualinio švietimo standartus.
Viešoji infosklaida (aš nagrinėjau daugiausiai bernardinai.lt portalą) ankstyvos vaikystės masturbaciją pateikė savo išsigalvotame kontekste, gąsdinant, jog minimas dokumentas skatina pedofiliją. Dokumentas apie kurį kalbama yra Europos biuro ir fedaralinio sveikatos švietimo centro (20 specialistų iš kelių Vakarų Europos šalių darbo grupė) paruoštas dokumentas: “Seksualinio švietimo standartai Europoje”. Dokumentas skirtas švietimo ir medicinos specialistams, bet ne neformaliems žmonėms (t.y. ne tėvams ar dvasininkams).
Mano nuomone, tiek Editos, tiek Europos švietimo centro paruošti dokumentai labai adekvatūs, svarbūs ir aktualūs. Šį dokumentą, mano galva, pilnavertiškai kritikuoti galima tik specialistų lygyje. T.y. vaikų psichologų, medikų ar galbūt net socialinių mokslų graužėjų.
Lietuviškos rastos alternatyvos (jos paimtos iš čia: http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/) yra tokios pasenusios ir blogos, kad jų lyginimas su šiais dokumentais būtų nusikaltimas.
Na, štai. Dabar jūs žinote daugiau. Jei norite pasiginčyti – prašome skaityti visa tai kas žemiau.
0–4 metų amžiaus vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „įvairių rūšių šeimyninius santykius“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“, „teisę atrasti nuogumą bei tyrinėti kūną, būti smalsiam“ ir t.t. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat turėtų ugdytis „smalsumą savo bei kitų kūnų atžvilgiu“ bei „pozityvų požiūrį į kitokią seksualinę gyvenseną propaguojančius“.
Baisu.
Bet Bernardinai vis tiek šaunuoliai, nes bent jau pasivargina nuorodas į dokumentus sudėti (ne taip kaip kita isteriškai žviegianti žiniasklaida). Dokumentas, kuriame yra žodžiai apie 0-4 amžiaus vaikų masturbaciją:
The “Standards for Sexuality Education in Europe” were elaborated jointly by the WHO (World Health Organisation) Regional Office for Europe and the Federal Centre for Health Education (BZgA) in close cooperation with a group of 20 experts from nine European countries. They are to apply to all European WHO Member States.
T.y. Pasaulio sveikatos organizacija su regioniniu Europos biuru ir fedaraliniu sveikatos švietimo centru. Tuo tarpu Edita Estrela yra: Committee on Women’s Rights and Gender Equality (EP moterų teisių ir lyčių lygybių komiteto) narė. Ponios Estrelos pranešimas kviečia įteisinti lytinį švietimą ES sveikatos strategijos dokumentuose:
11. Deeply regrets the fact that the proposal for a new ‘Health for Growth Programme 2014-2020’ does not mention SRHRs and urges the Commission to include SRHRs in its next EU Public Health Strategy;
Taigi, Estrelos pranešime giliai gailimasi, kad “2014-2020 Sveikatos vystymo programoje” nepaminėtos seksualinės reprodukcinės ir žmogaus teisės. Todėl ponia Edita kviečia Europos komisiją įtraukti tai į sekančią ES visuomenės sveikatos strategiją. Ponia Edita neturi oficialių ryšių su šia organizacija (ar bent jau aš neradau). Pats Editos Estrelos pranešimas, mano galva, yra geras. Aš jį perskaičiau. Mano analizės juodraštį galite rasti čia. O čia išrinksiu keletą dalykų, kuriuos man atrodo, kad verta pabrėžti (mano laisvas vertimas irba komentarai):
F. Lyčių nelygybė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterų ir paauglių seksualinė sveikata (vaisingumas, galimybė gyventi pilnavertį seksualinį, o tuo pačiu ir psichologinį gyvenimą) negali būti pasiekta; bendrai moteriškumo ir vyriškumo, o dar labiau merginų ir moterų seksualumo stereotipai yra pagrindinė kliūtis trukdanti pasiekti seksualinės, reprodukcines sveikatos ir teisių.
K. suprantamas, amžiui pritaikytas, faktais paremtas, moksliškai tikslus ir nepeikiantis seksualinis švietimas, kokybiškos šeimos planavimo paslaugos ir kontraceptikų pasiekiamumas padeda išvengti netikėto ir nenorėto nėštumo, padeda sumažinti abortų kiekį, kontroliuoti ŽIV ir kitų seksualiniu keliu plintančių ligų sklaidą; jaunų žmonių mokymas prisiimti atsakomybę už jų pačių seksualinę ir reprodukcinę sveikatą turi ilgalaikių pozityvių pasekmių, kurios gali tęstis visą jų gyvenimą ir turėti pozityvią reikšmę visai visuomenei.
R. Seksualinės reprodukcjos žmogaus teisės yra vienas pagrindinių dalykų siekiant lyčių lygybės, vargo mažinimo ir ekonominio augimo bei vystymosi.
T. Nelaukto nėštumo prevencija yra ne tik kontraceptikai ir informacija apie juos, bet taip pat ir suprantamo seksualinio švietimo vystymas, bei materiali/finansinė pagalba nėščioms moterims, jei reikia.
AH. Jaunų mergaičių ir merginų seksualumo populiarinimas medijoje yra tas fenomenas, kuris įtakoja tiek vyrų tiek moterų emocinį vystymąsi ir seksualinį gyenimą, t.y. padeda įtvirtinti lyčių stereotipus ir įvairias diskriminacijų bei seksualinės prievartos formas.
AK. Šalių narių geri pavyzdžiai rodo, kad abortų legalizacija ir efektyvus seksualinis švietimas, aukštos kokybės šeimos planavimo paslaugos ir įvairių kontraceptikų pasiekiamumas sumažino abortų kiekį ir padidino gimstamumą.
25. SRHR’o (Sexual and Reproductive Health and Rights – Seksualinės ir reprodukcinė sveikatos ir teisės) negali siaurinti jokios religijos.
31. Pabrėžia, kad abortas negali būti jokiais būdais skatinamas kaip šeimos planavimo būdas.
40. Kviečia šalis nares ir kandidates naudoti ir sugalvoti kuo daugiau gerų metodų, leidžiančių efektyviausiai diegti seksualinės edukacijos metodus tokius kaip: prezervatyvai, kontracpecija ar konfidencialios telefonų helplinijos. Edita nekviečia diegti būtent šių metodų. Kviečia diegti panašiai ir dar efektyvesnius. Išvardyti pavyzdžiai yra pavyzdžiais, kuriuos galima taikyti, o galima ir geriau daryti.
41. Edita kviečia daryti privalomą seksualinį švietimą tiek pradinėse tiek vidurinėse klasėse. Taip pat galimą švietimo programą nuolat tobulinti. Taip pat pabrėžti moterų ir lyčių lygumą
44. Kviečia šalis nares suteikti paaugliams pritaikytas seksualinio išsilavinimo paslaugas. Šios paslaugos neturėtų diskriminuoti žmonių nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar seksualinės orientacijos. Šis išsilavinimas turi būti suteikiamas ir be tėvų/globėjų žinios. Čia akcentuojams lygiateisiškumas. T.y. visi žmonės nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, fizinės negalios negali būti diskriminuojami lytiniame švietime. Svarbus aspektas tas, kad čia neprivalomas derinimas su tėvais ar globėjais.
45. Kviečia šalis nares atsižvelgiant į amžių, seksualinę orientaciją ir bendravimą užtikrinti privalomą seksualinę edukaciją, organizuojant mišraus seksualumo sesijas vaikams ir paaugliams. Čia paryškinama, kad edukacinis procesas turi būti orientuotas į subjektą, kuriam teikiama edukacija, o ne tam, kuris edukuoja. Kitaip tariant – nediskriminuojant vaikų nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos. Paryškinau atsižvelgimą į amžių. Tai reiškia, kad vaikai bus mokomi taip, kaip juos reikėtų mokyti.
52. Seksualinis švietimas reikalingas ir dėl to, kad vaikai nuo jaunumės turi priėjimą prie pornografinio ir degradacinio turinio – ypač Internetu. Todėl seksualinė edukacija turi tapti platesnio padedančio požiūrio jauniems žmonėms dalimi, padedančio vystytis emociškai, padedančio vystyti santykius paremtus pagarba. Kviečia šalis nares vystyti akcijas-programas padedančias suprasti žalingą pornografijos įtaką paaugliams, skirtas tėvams ir suaugusiems, kurie dirba su jaunais žmonėmis.
53. Prašo šalių narių atkreipti dėmesį į emocinį santykių seksualinio švietimo aspektą, pabrėžiant visuomenėje įsivyravusį fenomeną, kai paplitusiu audiovizualiniu turiniu, kurį pasiekia jauni žmonės, erotizuojamos jaunos mergaitės.
Paauglių gimdyvių, abortų ir venerinių ligų kiekis ir augimas siejamas su nepakankamu seksualiniu švietimu. Dabartinė ES statistika tą rodo, t.y. Rytų Europos šalyse narėse šie skaičiai didesni.
Grįžtant prie 0-4 amžiaus vaikų masturbacijos ir dokumento, kurį sukūrė 20 ekspertų, tai aš jį irgi perskaičiau. Ten perskaičiau, jog prie projekto dirbo:
Dr Gunta Lazdane of the WHO Regional Office for Europe for initiatingthis important process and to the expert group, consisting of:
Professor Dan Apter (Sexual HealthClinic, Väestöliittoo),
DrRaisa Cacciatore (Sexual Health Clinic, Väestöliittoo),
Dr Marina Costa (PLANeS, Swiss Foundationfor Sexual and Reproductive Health),
Dr PeterDecat (International Centre for ReproductiveHealth, University of Ghent),
Ada Dortch (IPPF),
Erika Frans (SENSOA),
Olaf Kapella (Austrian Institutefor Family Studies, University of Vienna),
DrEvert Ketting (consultant on sexual and reproduc-Acknowledgementstive health and HIV/AIDS),
Professor Daniel Kunz(Lucerne University of Applied Sciences and Arts),
Dr Margareta Larsson (University of Uppsala),
Dr Olga Loeber (European Society for Contraception),
Anna Martinez (Sex Education Forum, NationalChildren’s Bureau, United Kingdom),
Dr KristienMichielsen (International Centre for ReproductiveHealth, University of Ghent),
Ulla Ollendorff (NorwegianDirectorate of Health),
Dr Simone Reuter(Contraception and Sexual Health Service, NottinghamshireCommunity Health),
Sanderijn vander Doef (World Population Foundation),
Dr Inekevan der Vlugt (Rutgers Nisso Group) and
EkuaYankah (UNESCO)
Šis dokumentas yra labai įdomus. Jame, kaip jau ne kartą minėjau ir yra tie baisūs žodžiai apie MASTURBACIJĄ ankstyvojoje VAIKYSTĖJE. Bet apie tai vėliau.
