Iš tėvų parsivežiau vengerkų. Vengerkos – tai pačios geriausios man žinomos slyvos: nedidelės, mėlynos, kietesnės, nei visos kitos ir žiauriai skanios.
Tų slyvų užderėjo tėvams nemažai, tai man įpylė gerus kelis kilogramus. Gaila buvo, kad supus, tai nutariau išlukštenti kauliukus ir su savo lėtaeige sulčiaspaude išspausti sultis. Iš pradžių nesitikėjau nieko itin gero, bet gavosi geriau nei tikėjausi.
Išspaudas surinkau, sumaišiau su šiek tiek cukraus, pakaitinau ir suformavęs dviem šaukšteliais slyvos formos gabaliukus sudėjau pakaitinti į orkaitę. Gavosi tokios keistos slyvos be kauliukų.
Tai bene vienas paprasčiausių ir skaniausių obuolių pyragų, kokių esu ragavęs. Taip pat sako ir Beata, nes pas ją radau šį receptą.
Beata sako, kad čia yra Vilmos geriausias obuolių pyragas su varške. Vilma, kaip supratau, yra Beatos draugė. Ir jos visos labai rūpinasi savo figūra.
Užtai šis pyragas neskirtas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Man atrodo, kad Beata sako, jog galima šį pyragą valgyti, kai lauke taip šalta. Kaip šalta? Ogi taip, kaip buvo, kai ji rašė tą straipsnį savo bloge. Dabar gi nėra labai šalta (+3 laipsniai pagal Celsijų).
Užtai pyragas ne blogesnis. Kaip ir ledai – jie ir žiemą tokie pat skanūs. Tik valgome juos mes dažniausiai namie, kur šilta, o ne lauke.
Visos tos figūros ir lauko temperatūros čia mažiau svarbios. Svarbiausia, kad šį pyragą paprasta gaminti ir jį labai mėgsta mūsų vaikai! Ir ne mažiau svarbu yra tai, kad pyrage daug varškės ir obuolių. O varškė ir obuoliai labai sveika augančiam organizmui.
Sugalvojome sūnaus gimtadieniui iškepti pyragą, o ne pirkti kokį nors tortą ar ten šakotį.
Pirkti nenorime, nes su pirktiniais tortais ir ten visokiais jų ingredientais yra daugybė problemų: kai kurie vaikai gali būti alergiški, kokie nors produktai gali būti pasenę ir maži skrandžiai gali neatlaikyti apkrovos ir panašiai.
Apskritai darželių politika tortų atžvilgiu yra gan griežta, todėl nusprendėme patys iškepti ką nors.
Prieš kepant nusprendėme, kad reikia kepti kokį nors varškės apkepą ar panašų dalyką (alergiškų varškei nedaug būna žmonių). Dalia pasiūlė paieškoti šokoladinio varškės pyrago. Nu tai va ir suradome štai šį šokoladinį varškės pyragą.
Iškepiau kažką panašaus, nes namie neradau kakavos, o į parduotuvę eiti nebesinorėjo. Ir dar užtingau kaitinti šokoladą, tai tiesiog sumečiau gabaliukais į tešlą.
Darželyje torto neliko nei gabaliuko (nors kepiau ir dvigubą porciją) – gyrė. Todėl progai pasitaikius iškepiau jį dar kartą. Ir vėl nedėjau kakavos, o šokolado netirpinau – tiesiog įdėjau daugiau gabalų į tešlą ir vėl dariau dvigubo dydžio.
Proporcijos ir darbo eiga nuorodoje aukščiau, o čia, kaip visada, tiesiog eigos fotkės:
O čia va matome kaip yra sumaišoma cukraus ir sviesto masė su kiaušiniu (vien dėl garso įdėjau video, o kadangi filmavau viena ranka, o kita maišiau, tai atrodo lyg maišė vaikas ar šiaip kažkoks žmogus su sutrikusia judesių koordinacija):
Nors atrodo jis visiškai kitaip negu originaliame recepte, bet buvo skanus. Kiaušiniai buvo labai dideli ir keksų masė buvo kiek skystesnė, nei galėjo būti.
Štai atėjo rugsėjo pirmoji! Mokinukai jau su gėlėm eina į mokyklas… Ir taip toliau ir panašiai.
Na, o mes pirmąją dienos pusę pasivažinėję, grįžę namo išsikepėme obuolių pyragą. Dabar ypatingai sezoninis kepinys. Tas pyragas dar gali būti vadinamas kiaušiniene su obuoliais[1], nes šiam pyragui reikia 5 kiaušinių, 2 stiklinių cukraus ir 1 stiklinės miltų. Na ir, žinoma, daug obuolių.
Šį kartą aš net nulupau obuolių žievę, nes jie jau pradėję pūti ir jau buvo drozofilomis apnikti – dar viena prielaida kepti šį pyragą:
_____________________
[1]– O dar, tą pyragą galima vadinti “ministro” pyragu. Specifinė slapta blogerių ložė žino apie ką aš…
Šį šeštadienį lijo. Ir vėjas pūtė… Tad laukan nėjom – užtai gaminom daug valgyt, klausėm džiazo ir kitaip dūkom.
Pastebėjau vieną dalyką: kai mūsų miegamųjų rajonų pilkų blokų namai sušlampa ir dėl to patamsėja, tai išryškėja balti plastikiniai langų rėmai, kurie beveik šviečia bendrame fone (ypač jei jau vakarėja). Tada tie namai pasidaro trumpam savotiškai gražūs:
Aš kaip ir kokį trečią šeštadienį traukiau iš šaldytuvo aviuko stuburo galą, viriau bulioną, su bulvėm ir morkom. Bet kad nebūtų taip liūdna, nutariau dar iškepti karamelizuotų bananų įdaro pyragą (neseniai mačiau per eilinį kažkokį Oliverio šou per tv). Bananai? Skanu! Karamelė? Skanu! Garantuota sėkmė! Tiesa, Oliveris tame savo šou ėmė jau iškeptą sausainį iš parduotuvės, na o aš, kadangi neturiu tokio ir kadangi nenoriu per vėsų orą lijant su vaikais eiti paduotuvėn, tai daug lengviau jį yra išsikepti: susiradau internetuose kapotos tešlos receptą, tad taip ir padariau:
Na, o įdaras va toks:
Na, o kad vakarui nebūtų taip visai jau liūdna, pagaminau carbonara padažą makaronams:
Sekantis šeštadienis bus paskutinis, kai žmona eina į kursus. Reiks gal kaip nors ypatingai atšvęsti… Gal turit kokių idėjų?
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.AcceptRead More