Keksinis šokoladinis pyragas su slyvų džemu

Iš tėvų parsivežiau vengerkų. Vengerkos – tai pačios geriausios man žinomos slyvos: nedidelės, mėlynos, kietesnės, nei visos kitos ir žiauriai skanios.

Tų slyvų užderėjo tėvams nemažai, tai man įpylė gerus kelis kilogramus. Gaila buvo, kad supus, tai nutariau išlukštenti kauliukus ir su savo lėtaeige sulčiaspaude išspausti sultis. Iš pradžių nesitikėjau nieko itin gero, bet gavosi geriau nei tikėjausi.

Čia tos slyvų sultys. Atrodo kaip kūdikių tyrelė, bet labai skani.
Čia tos slyvų sultys. Atrodo kaip kūdikių tyrelė, bet man tai atrodė daug skaniau.

Išspaudas surinkau, sumaišiau su šiek tiek cukraus, pakaitinau ir suformavęs dviem šaukšteliais slyvos formos gabaliukus sudėjau pakaitinti į orkaitę. Gavosi tokios keistos slyvos be kauliukų.

Continue reading Keksinis šokoladinis pyragas su slyvų džemu

Obuolių pyragas su varške

Tai bene vienas paprasčiausių ir skaniausių obuolių pyragų, kokių esu ragavęs. Taip pat sako ir Beata, nes pas ją radau šį receptą.

Beata sako, kad čia yra Vilmos geriausias obuolių pyragas su varške. Vilma, kaip supratau, yra Beatos draugė. Ir jos visos labai rūpinasi savo figūra.

Užtai šis pyragas neskirtas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Man atrodo, kad Beata sako, jog galima šį pyragą valgyti, kai lauke taip šalta. Kaip šalta? Ogi taip, kaip buvo, kai ji rašė tą straipsnį savo bloge. Dabar gi nėra labai šalta (+3 laipsniai pagal Celsijų).

Užtai pyragas ne blogesnis. Kaip ir ledai – jie ir žiemą tokie pat skanūs. Tik valgome juos mes dažniausiai namie, kur šilta, o ne lauke.

Visos tos figūros ir lauko temperatūros čia mažiau svarbios. Svarbiausia, kad šį pyragą paprasta gaminti ir jį labai mėgsta mūsų vaikai! Ir ne mažiau svarbu yra tai, kad pyrage daug varškės ir obuolių. O varškė ir obuoliai labai sveika augančiam organizmui.

Taigi štai:

Varškė (~500g) ir 4 kiaušiniai (varškės buvo daugiau, nei recepte) ir dar razinos (improvizacija).
Varškė (~500g) ir 4 kiaušiniai (varškės buvo daugiau, nei recepte) ir dar razinos (improvizacija).
Miltai cukrus ir sviestas. Sviesto 180 g (kaip recepte). Miltai ir cukrus iš akies.
Miltai cukrus ir sviestas. Sviesto 180 g (kaip recepte). Miltai ir cukrus iš akies.

 

Pirmas sluoksnis formoje
Pirmas sluoksnis formoje – miltai su cukrum ir sviestu
Antras sluoksnis - varškė su razinom ir kiaušiniais.
Antras sluoksnis – varškė su razinom ir kiaušiniais.

 

Trečias sluoksnis - obuoliai (tarkavau su tarka). Ten dar užbarsčiau miltus su cukrum ir sviestu per klaidą.
Trečias sluoksnis – obuoliai (tarkavau su tarka).
Ten dar užbarsčiau miltus su cukrum ir sviestu per klaidą.
Taigi reikėjo cinamono ir cukraus! Kadangi ne daug teužbėriau, tai nieko baisaus.
Taigi reikėjo cinamono ir cukraus! Kadangi nedaug teužbėriau tų trupinių, tai nieko baisaus.

 

Tai va dabar tik reikia dėti tuos miltus su cukrum ir sviestu!
Tai va dabar tik reikia dėti tuos miltus su cukrum ir sviestu!
Kepė ilgai. Nežinau kiek Belekiek. Bet ilgiau nei pusvalandį. Gal 40-50 minučių. 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje - kaip parašyta recepte.
Kepė ilgai. Nežinau kiek Belekiek. Bet ilgiau nei pusvalandį. Gal 40-50 minučių. 180 laipsnių pagal Celsijų įkaitintoje orkaitėje – kaip parašyta recepte.

 

Štai jis gražuolis atpjautas! Suvalgė po va tokį gabalą vaikai ir iškarto nuėjo miegoti :D
Štai jis gražuolis atpjautas!
Suvalgė po va tokį gabalą vaikai ir iškarto nuėjo miegoti 😀
Čia atpjautas kitu rakursu: žiūri piktas į mus ir kažko ironiškai klausia. Idant seilėtekis stipresnis būtų.
Čia atpjautas kitu rakursu: žiūri piktas į mus ir kažko ironiškai klausia. Idant seilėtekis stipresnis būtų.

Skanaus!

Šokoladinis varškės pyragas

Sugalvojome sūnaus gimtadieniui iškepti pyragą, o ne pirkti kokį nors tortą ar ten šakotį.

Pirkti nenorime, nes su pirktiniais tortais ir ten visokiais jų ingredientais yra daugybė problemų: kai kurie vaikai gali būti alergiški, kokie nors produktai gali būti pasenę ir maži skrandžiai gali neatlaikyti apkrovos ir panašiai.

Apskritai darželių politika tortų atžvilgiu yra gan griežta, todėl nusprendėme patys iškepti ką nors.

Prieš kepant nusprendėme, kad reikia kepti kokį nors varškės apkepą ar panašų dalyką (alergiškų varškei nedaug būna žmonių). Dalia pasiūlė paieškoti šokoladinio varškės pyrago. Nu tai va ir suradome štai šį šokoladinį varškės pyragą.

Iškepiau kažką panašaus, nes namie neradau kakavos, o į parduotuvę eiti nebesinorėjo. Ir dar užtingau kaitinti šokoladą, tai tiesiog sumečiau gabaliukais į tešlą.

Darželyje torto neliko nei gabaliuko (nors kepiau ir dvigubą porciją) – gyrė. Todėl progai pasitaikius iškepiau jį dar kartą. Ir vėl nedėjau kakavos, o šokolado netirpinau – tiesiog įdėjau daugiau gabalų į tešlą ir vėl dariau dvigubo dydžio.

Proporcijos ir darbo eiga nuorodoje aukščiau, o čia, kaip visada, tiesiog eigos fotkės:

Čia yra sviestas su cukrumi sumaišytas ir ištrintas iki baltumo ir pusę kiaušinių porcijos sumaišyta jau
Čia yra sviestas su cukrumi sumaišytas ir ištrintas iki baltumo ir pusę kiaušinių porcijos sumaišyta jau
O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL'iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/
O čia jau su pilna porcija kiaušinių. Tiesa, kiaušiniai kažkokie XXL’iniai pas mus pasitaikė, tai gal kiek skystokai gavosi :/

O čia va matome kaip yra sumaišoma cukraus ir sviesto masė su kiaušiniu (vien dėl garso įdėjau video, o kadangi filmavau viena ranka, o kita maišiau, tai atrodo lyg maišė vaikas ar šiaip kažkoks žmogus su sutrikusia judesių koordinacija):

Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus.
Atskirai sumaišome (visai kaip keksai) sviestą, kepimo miltelius ir šokolado gabalus (dėjau truputį juodo ir truputį pieniško).
Gaunasi tokia pyrago keksinė masė
Gaunasi tokia pyrago keksinė masė
O čia varškės įdaras. Čia gal kiek nevisai tiksliai pagal receptą vėlgi padariau. Patingėjau atskirai cukrų su kiaušiniu išplakti. Tai panašu, kad tai buvo klaida. Ne kritinė, bet geriau atskirai ištrinti sviestą su varške, o kiaušinius su cukrumi išplakti irgi atskirai, o tik paskui sumaišyti.
O čia varškės įdaras. Čia gal kiek nevisai tiksliai pagal receptą vėlgi padariau. Patingėjau atskirai cukrų su kiaušiniu išplakti. Tai panašu, kad tai buvo klaida. Ne kritinė, bet geriau atskirai ištrinti sviestą su varške, o kiaušinius su cukrumi išplakti irgi atskirai, o tik paskui sumaišyti.
Kepimo formą ištepiau sviestu. Gal ir nereikėjo to daryti, bet padariau.
Kepimo formą ištepiau sviestu. Gal ir nereikėjo to daryti, bet padariau.
Tepam pusę kekso masės į formą.
Tepam pusę kekso masės į formą.
O čia jau įpiltas varškės viduriukas ir užtepta kekso masė iš viršaus.
O čia jau įpiltas varškės viduriukas ir užtepta kekso masė iš viršaus.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.

 

Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Tą tirštą masę ant kiek mažiau tirštos masės lygiai tepti nebuvo lengva.
Kept reikėjo ilgiau negu recepte.
Kept reikėjo ilgiau negu recepte.
Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė :)
Žodžiu reikia kepti ilgiau negu atrodo, kad jau iškepė 🙂

Nors atrodo jis visiškai kitaip negu originaliame recepte, bet buvo skanus. Kiaušiniai buvo labai dideli ir keksų masė buvo kiek skystesnė, nei galėjo būti.

Bet vis tiek gavosi labai skaniai!

 

Kiaušinienė su obuoliais

Štai atėjo rugsėjo pirmoji! Mokinukai jau su gėlėm eina į mokyklas… Ir taip toliau ir panašiai.

Na, o mes pirmąją dienos pusę pasivažinėję, grįžę namo išsikepėme obuolių pyragą. Dabar ypatingai sezoninis kepinys. Tas pyragas dar gali būti vadinamas kiaušiniene su obuoliais[1], nes šiam pyragui reikia 5 kiaušinių, 2 stiklinių cukraus ir 1 stiklinės miltų. Na ir, žinoma, daug obuolių.

Šį kartą aš net nulupau obuolių žievę, nes jie jau pradėję pūti ir jau buvo drozofilomis apnikti – dar viena prielaida kepti šį pyragą:

Obuoliai susmulkinti ir su cinamonu
Čia nulupti obuoliai su pašalintomis sėklomis - mečiau iš karto į formą, tam kad žinočiau, kiek tų obuolių ruošti. O jų reikia ruošti tiek, kad vienu sluoksniu padengtų visą dugną. Kai jau paruošiau obuolių tiek, kiek reikia, juos dar kiek pasmulkinau ir apibarsčiau trupučiu cinamono.
Kiaušiniai ir cukrus
5 kiaušiniai ir 2 stiklinės cukraus atrodo štai taip.
Kiaušiniai cukrus ir miltai
O štai taip atrodo išplakti kiaušiniai su cukrumi, o jau miltų 1 stiklinė įberta taip pat.
Kiaušiniai, cukrus, miltai ir obuoliai
Išmaišiau miltus ir su gauta mase kaip įmanoma tolygiau apliejau obuolius formoje.
Obuolių pyragas
Na, o čia jau iškepęs obuolių pyragas arba kiaušinienė su obuoliais. Kepiau 180 laipsnių pagal Celsijų temperatųroje ~45 minutes.
Prapjautas obuolių pyragas
Visai pamiršau paminėti, jog obuoliai buvo sudėti ant kepimo popieriaus. Čia jis labai reikalingas. Be jo jums gausis visiška kiaušinienė su obuoliais...
Obuolių pyrago gabalas su nuimtu kepimo popieriumi
Dar nuo šilto pyrago kepimo popierius gan lengvai nusiima. Smaližiai dar gali tą popierių gali pagramdyti ir pasimėgauti obuolių pyrago šlapiais trupiniais.
Supjaustytas obuolių pyragas
Čia visi gabaliukai, su nuimtu popieriumi - lėkštėje. Skanaus!

_____________________

[1]– O dar, tą pyragą galima vadinti “ministro” pyragu. Specifinė slapta blogerių ložė žino apie ką aš…

Saviveikla virtuvėje

Šį šeštadienį lijo. Ir vėjas pūtė… Tad laukan nėjom – užtai gaminom daug valgyt, klausėm džiazo ir kitaip dūkom.

Pastebėjau vieną dalyką: kai mūsų miegamųjų rajonų pilkų blokų namai sušlampa ir dėl to patamsėja, tai išryškėja balti plastikiniai langų rėmai, kurie beveik šviečia bendrame fone (ypač jei jau vakarėja). Tada tie namai pasidaro trumpam savotiškai gražūs:

Aš kaip ir kokį trečią šeštadienį traukiau iš šaldytuvo aviuko stuburo galą, viriau bulioną, su bulvėm ir morkom. Bet kad nebūtų taip liūdna, nutariau dar iškepti karamelizuotų bananų įdaro pyragą (neseniai mačiau per eilinį kažkokį Oliverio šou per tv). Bananai? Skanu! Karamelė? Skanu! Garantuota sėkmė! Tiesa, Oliveris tame savo šou ėmė jau iškeptą sausainį iš parduotuvės, na o aš, kadangi neturiu tokio ir  kadangi nenoriu per vėsų orą lijant su vaikais eiti paduotuvėn, tai daug lengviau jį yra išsikepti: susiradau internetuose kapotos tešlos receptą, tad taip ir padariau:

Atsisijojom 250 g miltų. Augustas labai padėjo.
Miltai į kapoklę, čia dar nesimato 150 g margarino (nes sviesto neturėjau tuo metu) ir 50 g cukraus pudros (nors reikia 100 g, pagal receptą, bet tingėjau plėšti naują cukraus pudros pakelį)
Tai va tokia ji liko po tešlos (iš kriauklės keliavo tiesiai į indaplovę, nes margarinuotus miltus plauti nemalonumas)
Tą tešlą į maistinę plėvelę ir į šaldymo kamerą (nes margarinas)
Po kokios valandos ar daugiau, traukiau lauk, kočiojau tešlą ir įmečiau į tortinę formą
Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių celsijaus
Ant 200 kepiau ~10 minučių, o paskui ~15 minučių ant 180 laipsnių. Ir gavosi va taip. Sukrito kraštai 😉 reikėjo nedaryti jų apskritai, arba pupų/žirnių bert...

 

 

Na, o įdaras va toks:

Įpyliau šiek tiek vandens keptuvėn ir supyliau cukraus. Visą ką radau namie (buvo paprasto ir demerero (ar kaip ten vadinasi), tai ir supyliau), nes pasirodo jis jau į pabaigą buvo. Dar svarsčiau ar cukraus pudrą (kurios buvo) galima pilti į karamelę?
Kitokion kapoklėn sudėjau tris bananus ir truputį pieno įpyliau
Karamelę keptuvėje pakepinau iki kol nesimatė cukraus granulių, tada supyliau bananų/pieno plakinį ir dar geras 10-15 minučių pakepinau.

 

Supyliau tą įdarą ant sausainio ir dar uždėjau juodųjų serbentų uogienės, nes pagalvojau, kad rūgštelė čia nepatrukdys
Tas daiktas pakepė dar orkaitėje (180) apie 20 minučių ir gavosi va toks rezultatas
Čia jis prapjautas. Šiltas nelabai skanus. Bet atvėsęs - net labai fainas. Dar riešutai čia labai tiktų, bet žmona nemėgsta, o aš kaip ir tingėjau juos ruošti (turim stalčiui kažkur kažkokių neluptų migdolų)

Na, o kad vakarui nebūtų taip visai jau liūdna, pagaminau carbonara padažą makaronams:

Itin improvizuota carbonara: svogūnai, morkos, šoninė rūkyta, pjaustyta virta aviena (nuo stuburo galo, iš kurio viriau sultinį), žinoma, parmezano įtarkavau ir įmušiau vieną kiaušinio trynį. Kepant, kad skysčiau būtų šiek tiek šliūkštelėjau to paties avienos sultinio.
Matosi Augusto ranka, atliekanti judesį lėkštė-burna-lėkštė. Maisto kritikas šią mano improvizaciją įvertino itin palankiai. O ir aš pats ja džiaugiuosi - virta pakepinta aviena pjaustyta smulkiais gabaliukais atsiskleidė maloniais faktūros ir skoniniais pojūčiais.

Sekantis šeštadienis bus paskutinis, kai žmona eina į kursus. Reiks gal kaip nors ypatingai atšvęsti… Gal turit kokių idėjų?