Kiekvienas iš mūsų turime savo realybės suvokimą. Dažnai šis suvokimas būna panašus. Itin panašus būna dėl tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, diena ar naktis.
Jei saulėtą vasaros dieną Lietuvoje, kur nors lauke, kur matosi saulė, vidurdienį paklaustumėm žmonių ar dabar diena, tai didžioji dauguma atsakymų turėtų būti “taip”.
Jeigu nutiktų priešingai – kažkas negerai. Problemų priežastys gali būti įvairios – net nesiimčiau dabar spėlioti.
(Iš mix-mash.blogspot.com)
Štai, jeigu paklaustumėm žmonių ar Lietuvoje gera gyventi – sulauktumėm daugiau skirtingų atsakymų. Gyvenimo kokybę ir gerumą mes suprantame labiau skirtingai, nei paros metą.
Jeigu jums gera gyventi Lietuvoje, tai labiau tikėtina, jog teigiamų atsakymų į šį klausimą sulauktumėte iš jūsų aplinkos žmonių. Tokią prielaidą darau dėl to, kad panašiai mąstantys žmonės linkę burtis.
Tai va, tie sambūriai gali būti formalūs ir neformalūs. Štai, pavyzdžiui, politinės partijos – formaliosios struktūros. Kai kurios atsiranda ir išnyksta, o kitos atsiranda ir didėja, bei stiprėja. Na, dar skyla, šakojasi, keičiasi ir kitaip transformuojasi taip, kad net nepatikėtum, kad kažkada buvo kitokiomis.
Civilizuotame pasaulyje išryškėjo keletas pagrindinių ideologinių krypčių. Daugelis politinių organizacijų remiasi tomis ideologijomis, kurdamos savo programas ir pavadinimus. Pavadinimų prigalvoja įvairių. Tų pavadinimų gausa yra visų tų gimimų, žlugimų, skilimų, išsišakojimų ir panašių transformacijų pasekmė.
O kur čia padėtumėte lietuviškas politines jėgas?
Bene daugiausiai visokių pokyčių vyko Lietuvoje registruotose partijose, kurios savo pavadinimuose turėjo ar turi žodį “liberal-“. Jų ideologija ir realūs darbai labiau skyrėsi nei buvo panašūs. Didžiausias jų panašumas ir buvo tas žodis pavadinime.
Kodėl kai kurie žmonės į pavadinimus rašė “liberal-” – nežinau tiksliai. Daugelis jų neturėjo ir neturi nieko bendro su liberalizmu.
Galbūt tas žodis buvo (yra) madingas ir pozityviai nuteikiantis?
Galbūt, atmetimo principu, vien dėl to, kad nerado nieko bendro su socialistais ar su konservatoriais, pasivadino liberalais?
Galbūt dėl vidinių rietenų atskilėliai tam pačiam dalykui tiesiog norėjo sugalvoti kitokį pavadinimą (pavyzdžiui, liberalkomunizmas galėtų būti tas pats kas socialdemokratai)?
(iš www.toonpool.com)
Jeigu liberalizmą pamėgintumėm apibrėžti pagal politinių organizacijų, turėjusių pavadinime “liberal-“, Lietuvoje veiklą, tai gautųsi visiškas priešingybių kratinys.
Štai žmonės man priekaištavo: klausinėjo manęs, kaip aš toks liberalas, bet prieš monopolijos siautėjimą? Kaip aš taip pasisakau už žmogaus teises, jeigu aš liberalas? Dar pasakojo, kad jeigu aš liberalas, tai ir privalau elgtis taip, kaip jie įsivaizduoja liberalumą.
Pradžioje tai net kiek papykdavau: kaip jie šitaip nieko nesupranta?! Bet panašu, kad aš čia labiau nesupratau. Juk jie liberalumo įvaizdį turi tokį, kokį jį sukūrė organizacijos, turinčios tik tą žodį pavadinime. Galvos televizoriuje, kartojančios, it turgaus prekeiviai, tą patį daug kartų tikisi, jog tai taps nauja tiesa.
Taigi labai svarbu, kad dalykus vadintumėm tais pačiais vardais. Lengviausia suprasti kas yra diena, kai žinai kas yra naktis – kai yra su kuo palyginti.
Tai štai jums keletas paaiškinimų per priešingybes:
Liberalumas ir neliberalumas
