Apie šį restoraną rašė jau nemažai žmonių. Net aš rašiau du kartus: Laukinėse Žąsyse ir čia, apie tai, kaip pasiekiau greičio rekordą.

 

Vakar įvyko dar vienas visai įdomus dalykas. Praėjusią savaitę, gavau štai tokį pakvietimą:

O aš į įvairius blogerių susitikimus stengiuosi visada nuvykti. Jūs tai jau žinote.

Pasiėmiau sūnų iš darželio ir 18:00 buvau vietoje.  Taip jau yra, kad gan dažnai šiame restorane pietauju, nes maistas jų puikus ir gal net kiek per puikus tiesiog kiekvieniems pietums. Per geri, nes prie gero priprantama ir paskui labai sunku atprasti.

Restorane radau ~10 merginų susėdusių aplink vieną iš staliukų prie baro ir skanaujančių užkandžius. Deja nei vienos iš jų neatsiminiau anksčiau kur nors matęs ir blogų neprisimenu (kažką apie koldūnus atsimenu… gėda ant manęs). Pasiteisinimui papasakosiu, jog tą vakarą sūnus, matyt, darželyje nespėjo tiek kiek reikia pasinaudoti tualetu, tad teko eiti į restorano.  3 kartus: mažo, didelio ir katastrofiško.

Pertraukose tarp lakstymų ir katastrofų pasekmių valdymo vis bandydavau įsijungti į jau vykstantį pokalbį, kur ponas Tarvo Jaansoo pasakojo apie tai kaip įkūrė biznį ir kaip jiems pavyko sugalvoti tą koncepciją.

Apie restorano maistą daugiau negu jau parašyta pas Andrių Užkalnį jo maisto portale (žąsys apie restoraną, žąsys apie picą) daugiau nesugalvosiu. Nebent tik pridursiu, kad su virtuvės šefais visais susipažinęs ir kas kartą užsisakau vis ką nors kitaip (pavyzdžiui, pomidorų padažo į carbonara, bei čili pipirų), nes tai yra smagu ir tai yra galima.

Įdomu buvo tai, jog aš visuomet maniau, jog Vapiano užmanymas buvo tiesiog tiekti kažką panašaus į greitą maistą, bet su kitu požiūriu į kokybę ir kad principas daugiau/mažiau nusižiūrėtas nuo japonų virtuvės koncepcijos, kur šefas gamina kažką ant įkaitintos keptuvės prie stalo (nepamenu kaip tai vadinasi).

Dar įdomu ir tai, jog visą maistą restoranas perka iš užsienio. Jokio, deja, neperka iš Lietuvos. Sakė, kad tikrino ką galėjo, bet, deja, niekas netiko. Estijoje, tarp kitko, irgi tas pats. Net šoninę ir tą perka iš Italijos.

Pasirodo, jog koncepcija buvo sugalvota iš to, jog kaimo italų šeimoje gamina visada mama, o aplink ją verda gyvenimas – visi mato ką gamina, o paskui kartu valgo. Gal tai ir panašu į dabar esančią Vapiano koncepciją. Tokia romantiška koncepcija.

Visą techniką ir procesus suderino su kompanija Franke, katrie yra labai didelė virtuvės reikmenų parduotuvė Pasaulyje.

Pasirodo ponas Tarvo susitikimus su blogeriais daro visose šalyse, kur turi savo restoranų. Tai yra sveikintina iniciatyva. Sveikintina ir aš tuo labai džiaugiuosi!

Tie kas neatėjote, galite tik gailėtis, nes blogerės gavo uniformas ir galėjo pačios pasigaminti restorane kokį nors patiekalą, o paskui degustavo.

Aš gi visas išsibarstęs užsisakiau paprastą carbonara, suvalgėme kartu su sūnumi ir išlėkėme namo, nes vaikas pavargo ir jam ten atsibodo tai, jog dėmesio mažai skiriama jam.

Labai tikiuosi, kad merginos parašys daugiau ir įdomiau ir įdės nuotraukų – keletas jų turėjo fotoaparatus ir tai ten tai šen fotografavo. Tik, tiesa, nežinau kaip aš surasiu tuos straipsnius, nes vėlgi, gėda ant manęs, nepamenu nei vienos merginos blogo :/ Gal man padėsite kas?

 

ATN:

O susitikime buvo šios merginos:

Beata – http://beatulia.blogspot.com/

Dalia – http://www.7ravioli.com/

Indrė – http://gpmagija.blogspot.com/

Inga – http://ribaude.blogspot.com/

Ineta – http://gamyklele.lt/

Jurga – http://savaitgaliorendezvous.blogspot.com/

Lina – http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com/

Marija – http://receptumedis.lt/

Skurmantė – http://www.forellesreceptai.lt/

Vilma – http://skanuseksperimentai.blogspot.com/

Violeta – http://violetos-kambariukas.blogspot.com/

 

Ačiū, Viktorija!