Continue reading Schema #73. 2024 EP rinkimų sąrašų kintamumas
Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.
O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).
Continue reading Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus
Tai bus tęsinys nuo ankstesnių schemų apie partijų sąrašų kokybę:
Sąrašų kokybės vertinimo metodas yra mano paties sugalvotas. Aš jį sugalvojau norėdamas įvertinti partijos kaip organizacijos darbą reitinguojant sąrašą rinkimams. T.y. kaip stipriai tas sąrašas pasikeičia po rinkimų. Rinkėjai – geriausi vertintojai. Tačiau įvertinti kandidatų judėjimą sąraše nėra lengva – reikia išspręsti dilemą: aukštai sąraše esančių kandidatų judėjimas yra “brangesnis”, o žemai – “pigesnis”. T.y. daug lengviau judėti sąrašo pabaigoje žemyn ar aukštyn – reikia mažesnio reitingų kiekio tam judėjimui, nei esant sąrašo priekyje. Tų “kainų” skirtumai nėra tiesiniai ir yra skirtingi skirtinguose sąrašuose, todėl negalima pritaikyti kokio nors tiesinio metodo.
Bet man atrodo, kad man pavyko visai neblogai sugalvoti kaip šias problemas išspręsti. Bent jau iki šiol niekas jo nesukritikavo. Tik neaišku ar tie “niekas” nesuprato ką čia mėginu daryti ar aš čia visiškai beviltiškas – nevertas net kritikos.
Savo 43’ioje schemoje aprašiau detaliai to metodo esmę. Bet tiems, kas tingit klikinti nuorodas, tai čia apie tai trimis sakiniais:
Tad, 2020 Seimo rinkimų sąrašų kokybės analizes pradėsiu nuo savo partijos.
Continue reading Schema #67. Partijų sąrašų kokybė 2020 Seimo rinkimuose.
VRK atvėrė duomenis apie biuletenius. Tai puiki proga pageneruoti tinklo diagramų. Man atrodo, kad jas generuoti visada gera idėja, kai būna kokie nors reitingavimai. Tinklo diagramos padeda įvertinti daugiau kontekstų ir padeda rasti įdomias vietas gilesnei analizei.
Su sąlyga, kad jų aš prigeneravęs gausybę, tai man susiformavo ir jų analizės patirtis. Ją jums čia ir pateiksiu.
Štai visos, visų 2020 Seimo rinkimų partijų tinklo diagramos bendru vaizdu:
Primena kažkokius pirmuonis su žiuželiais. Ar ne? O, gamta, kokia tu nuostabi!
Pradėsiu, žinoma, nuo savo partijos, nes apie ją daugiausiai žinau ir įvairios koreliacijos sako daugiau, nei kitų partijų.
Continue reading Schema #66. 2020 Seimo rinkimų daugiamandatės reitingavimų tinklo diagramos.
MeWe socialiniame tinke kilo nedidelė diskusija rinkimų komisijų pirmininkų tema. O tiksliau dėl Kauno Centro-Žaliakalnio apygardos. Ten net trims apylinkėms pirmininkaus tomaševskininkų siūlyti žmonės. Kauniečiui, t.y. Kaune gyvenančiam žmogui, tai pasirodė keista.
Tam, kad suprastumėm ar tai atsitiktinumas, ar tai kažkokia tendencija – turime paanalizuoti daugiau duomenų. Pačiame vrk.lt tuos duomenis apie komisijų pirmininkus, t.y. juos siūlančias organizacijas, pasiimti nelengva. Todėl paprašiau šios informacijos VRK emeilu. Man pačiam nelabai tikėtai gavau informaciją labai greitai (per dieną ar dvi). Tai puiku! VRK būna dėmesio centre per kiekvienus rinkimus ir paprastai geruoju jų niekas nemini. Tai aš čia juos, šiuo atveju, miniu geruoju. Žinoma, būtų geriau, jei būtų aiškus atveriamų duomenų standartas* ir tokie kaip aš galėtumėm pasiimti šią info patys iš vrk.lt, o ne prašyti emeilais.
Aišku yra viena smulkmena, kuri keista ir nustebino – excelyje, kurį man atsiuntė, jie negalėjo įdėti pirmininkų vardų/pavardžių dėl asmens duomenų apsaugos. Tie vardai ir pavardės vrk.lt matomi viešai. Bet exceliu jų atsiųsti nenorėjo. Keista. Bet vardai/pavardės neesmė. Man įdomiau yra pirmininkus siūliusios organizacijos. Taigi, čia bus to excelio duomenų analizė.
Continue reading Schema #64. Apie 2020 Seimo rinkimų komisijų pirmininkus
Pavadinime yra mano pagrindiniai rinkimų šūkiai.
Gali būti, kad ne visi supras šių šūkių prasmę taip, kaip aš. Todėl pasakysiu kaip tai suprantu aš Man atrodo, kad svarbu yra paaiškinti savuosius šūkius. Galbūt tai kam nors paskambins skambučiu*.
Continue reading Atviri duomenys! Statistinė analizė! Duomenimis remti sprendimai!
Tai pirmas post’as po gan ilgos pertraukos. Neberašiau į čia ir netgi, tiesą sakant, pamiršdavau į čia rašyti, nes daugiausiai bendravau ir postinau į Facebook’ą, truputuką į MeWe ir dar truputuką į Reddit’ą. O šią wordpress’o platformą visai apleidau. Dabar prisiminiau, nes tai puikus kanalas nagrinėti man įdomias temas centralizuočiau ir labiau kontroliuojamai. Nes soc. tinklų algoritmai nulemia tai ką auditorijos matys, o čia aš galiu daugiau valdyti.
Tai be tolimesnių įžangų – čia papostinsiu Laisvės partijos kandidatų į Seimą 2020 rinkimuose reitingavimo rezultatus keliomis formomis (tame tarpe tinklo diagramą).
Continue reading Schema #61. Laisvės partijos kandidatų reitingavimas.
Ar galima prognozuoti rinkimus Lietuvoje? Labai panašiu pavadinimu yra Mažvydo Jastramskio ir kitų autorių knyga. Ten jis ir jo kolegos mėgina prognozuoti Seimo rinkimus.
Aš, savo ruožtu, mėginau prognozuoti Vilniaus miesto mero rinkimus iš karto po pirmojo turo. Mėginau du kartus. Pirmas buvo Remigijui Šimašiui: 55.2% (Artūrui Zuokui: 44.8% atitinkamai):
Continue reading Kaip aš spėliojau rinkimų rezultatą.
Darant man savo analizes apie sąrašų kokybę pas vrk.lt aptikau įdomų dalyką:
VRK sako, kad išbrauktas kandidatas dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų. Paklausinėjau frakcijos kolegų – paaiškėjo, kad kažkoks skandalas su balsų pirkimais. Neva Valerij Stankevič papirkinėjo rinkėjus, kad šie jį reitinguotų biuleteniuose.
Nagi, pasižiūrime ką mums sako duomenys.
Continue reading Balsų pirkimo skandalas VMS rinkimuose
Praėjusią schemą užpostinau per ~20 minučių. T.y. paskubomis. Gavau pastabų dėl žemėlapių aiškumo. Tai sekančiai žemėlapių dozei pasistengsiu atsižvelgti į pastabas ir padarysiu geriau.
O čia dabar bus sąrašų kokybės pamatavimas pagal mano paties sugalvotą metodą. Prieš trejus metus tuo metodu pamatavau LRLS sąrašo sudarymo kokybę. Dar palyginau su kitais sąrašais. Ir dar to paties LRLS sąrašų kokybę per skirtingus rinkimus.
Idėja tokiems matavimams man atsirado dalyvaujant partiniuose sąrašų reitingavimo renginiuose ir matant kaip ten viskas vyksta. Tie sąrašų sudarymai yra gan svarbūs partijai ir ten visada būna daug intrigų. Ir dažnai tos intrigos dėl lokalių optimumų dilemos kenkia partijoms. Apie tai kas yra lokalūs optimumai ir kaip jie veikia paskaitykite pas Rokiškį. Jei labai trumpai apie lokalius optimumus politikoje, tai kai koks nors kaimiškosios vietovės politikas įgauna neadekvačiai didelę įtaką ir nacionaliniame sąraše papuola į pirmąjį dešimtuką. Partijoje jį visi pažįsta, bet Lietuvoje – ne. O jeigu dar paprasčiau, tai lokalus optimumas yra kai ant tiltelio susitinka du ožiukai ir praeiti nei vienas negali.
Aš mąsčiau kaip parodyti ar įrodyti partiečiams šios problemos svarbą. T.y. blogas, lokalių optimumų sudarytas sąrašas gali surinkti mažiau balsų, nei objektyvesnis/geresnis. Matomi, aktyvūs, gerai kalbantys, protingi žmonės turėtų būti sąrašo viršuje. Šitaip jie motyvuos ir rinkėjus ir žemiau esančius kandidatus tapti geresniais bei imti gerą pavyzdį. O žmonės, kurie atsiduria sąrašo viršuje, nes prasuko kokią nors varkę – demotyvuoja rinkėjus, o kitus kandidatus motyvuoja taip pat imtis intrigų ir tokia sistema pati save gadina.
Problemos su kuriomis susidūriau mėgindamas pamatuoti sąrašo kokybę: kilti/leistis sąrašo viršuje daug sunkiau – ten reikia surinkti kur kas daugiau balsų, kad galėtum pakilti, nei sąrašo apačioje. O taip pat kiekvienas sąrašas gauna skirtingą kiekį balsų ir jų sąrašų kokybę lyginti tarpusavyje nėra taip trivialu – duomenis reikia normalizuoti.
Pirmąją problemą sugalvojau išspręsti suteikdamas kiekvienai vietai reitingų svorius – kuo aukštesnei vietai – tuo didesnį pagal tų vietų surinktus reitingus. Savotiška Paretto diagrama, tik skaičiuoju ne procentus, o reitingo balsus. Šitaip kandidatai esantys sąrašo viršuje gauna didelį svorį pagal visų žemiau esančių kandidatų reitingų sumą. Ir tada pagal tai kur kandidatas buvo prieš rinkimus sąraše ir po – surandamas tų svorių skirtumas. Jeigu kandidatas krenta sąraše – gaunamas neigiamas skaičius, jei kyla – teigiamas.
Supaišiau visus sąrašus į excelį, padariau paveikslėlius ir štai kas man gavosi:
Continue reading Rinkiminė statistika, analizė: sąrašų kokybė. Schema #58
