Perskaičiau VŽ straipsnį. Ten rašoma apie Vilniaus atliekų tvarkymą. Tų atliekų tvarkymo procesas šiemet keisis, nes pastatytas MBA, o taipogi yra papildomi reikalavimai, kurie buvo sugeneruoti ES ir Lietuvos vyriausybės patvirtinti.
Ten kur yra procesas, ten galima nusipiešti diagramą. O diagramą mes piešiame, tam, kad aiškiai suprastumėm visas dedamąsias ir pamatytumėm ką galime optimizuoti ir kitaip efektyvinti.
Tai aš nupaišiau tą diagramą (remdamasis pono Simono Barsteigos prielaidomis, kurias radau tame straipsnyje):
Praėjusį šeštadienį įvyko mano partijos suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo išrinktas tas pats partijos pirmininkas, šiek tiek kitokia valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.
Taip pat buvo suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, viską transliavo Delfi ir nuotaika buvo visų ten pozityvi.
Su sąlyga, kad balsuojama buvo internetu (kiekvienas delegatas gavo po vartotojo vardą ir slaptažodį), tai padariau analizių šiek tiek.
Būčiau tikriausiai kokių nors analizių pasidaręs ne tokių įdomių, jeigu ne Antanas Guoga. Jis gi iššoko paskutinę sekundę į partijos pirmininko rinkimus ir gavo ~21 procentą balsų. Visokie gandai sklinda apie tą išstojimą. Galbūt ši mano analizė paneigs didžiąją dalį jų. Arba patvirtins.
Taigi, štai jums excelio paveiksliukai:
Eligijaus Masiulio rinkėjų balsai į partijos valdybą.
Visai koreliuoja ir su Antano Guogos rinkėjų nuomone – matosi tik keletas išsišokėlių. Antanas, žinoma, pats didžiausias iš jų. Įdomūs ir Editos Rudelienės bei Marijaus Kaukėno pilvai. Eligijui įdomiausi turėtų būti.
Čia tas pats tik atvirkščiai:
Čia Antano Guogos rinkėjai štai šitaip reitingavo.
Čia ant Eligijaus Masiulio skalės matome daugiau pilvų. Galimai tie kandidatai kažkuo turėtų būti įdomūs Antanui.
Dar mes turime avatokį dalyką:
Surūšiuota pagal skirtingų rinkėjų balsų skirtumą.
Na, čia pilvai, bangelės… Nieko itin įdomaus nematau.
O štai čia yra palyginamoji analizė. T.y. pažiūrėjau ką į valdybą išrinktų Antano Guogos rinkėjai ir kaip tai skirtųsi nuo Eligijaus Masiulio rinkėjų nuomonės:
Ką į valdybą renka skirtingų partijos pirmininkų rinkėjai.
Taigi matome, kad didelio skirtumo nėra. O tai reiškia, kad vietos skandalams visokiems irgi nedaug. Jeigu Antanas būtų ruošęsis intensyviai šitam savo išstojimui iš anksto, tai: a) apie tai jau būtų žinoma iš anksto, nes paslapčių tarp kelių žmonių nebūna; b) šiame grafike būtų gan stačių linijų.
Nors Antanas ir surinko ~21 procentą balsų, bet tai tikriausiai nebuvo protesto balsai, kadangi rinko labai panašius kandidatus, kaip ir Eligijaus rinkėjai.
Antano rinkėjai vietoje: Algio Kašėtos, Raimondo Imbraso, Simono Kairio ir Andriaus Bagdono būtų išrinkę Adą Jonušę, Eidimtą Virginijų, Audrių Klišonį ir Sigitą Mičiulį.
Na, ir paskutinis grafikas, kuris nežinau ką sako:
Čia surūšiuota pagal reitingų skirtumų modulį 😀
Principe, tai kiekvienas kandidatas galėtų pasiimti savo rinkėjus ir pasižiūrėti už ką kitą jie balsavo. Sužinosite į ką esate rinkėjams panašus, su kuo galite bendradarbiauti ir, žinoma, atvirkščiai.
Atnaujinimas 2015-10-28:
Feisbuke man patarė dar pažiūrėti kiek rinkėjų rinko lygiai tokius pačius sąrašus. Tai va padariau tokią analizę:
O čia yra sąrašai, o viršuje skaičiukas rodo kiek rinkėjų rinko lygiai tokį patį sąrašą.
Vilniaus miesto savivaldybė gavo daugiau pinigų nei suplanuota. Apie aštuonis su puse milijono eurų nei buvo suplanuota 2015 metų pradžioje.
Pinigų daugiau buvo gauta daugiausiai iš nekilnojamojo turto mokesčių. Ir vėlgi daugiausiai dėl to, kad to nekilnojamojo turto padaugėjo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija gan ilgai ir sunkiai dirbo kol paskirstė tuos papildomus eurus įvairioms skaudžiausioms skoloms padengti.
Praėjusiame tarybos posėdyje šis svarstymas buvo atidėtas savaitei, nes nemažai daliai tarybos narių buvo neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis buvo padalinti pinigai. Darbo administracijai iš tiesų daug. Mano galva informacija dėl to ir nebuvo paskirstyta – t.y. per daug visokių svarbių ir svarbesnių reikalų. Yra ir kitos galimybės dėl kurių informacija nebuvo paskirstyta. Tačiau kol kas nėra jokių požymių ar įrodymų pagrindžiančių kitas tas galimybes, tai jų ir nesvarsčiau.
Per tą papildomą savaitę pamėginau išsiaiškinti kaip tiksliai buvo paskirstyti pinigai:
kokia turimos skolos dalis buvo padengta papildomu paskirstymu;
kokia papildomų pinigų dalis buvo paskirta konkrečiam dalykui;
kiek einamųjų mokėjimų skolos dalies buvo padengta;
kiek ir kurios skolų eilutės negavo papildomų pinigų.
Tai gavosi štai toks ekselis:
Aštuonių su puse milijonų eurų dalybos. Ten kur geltona eilutė – ten išlaidos eglutei. Tos išlaidos nebuvo suplanuotos metų pradžioje.
Antrame stulpelyje yra informacija iš GitHub’o. Kiek sugebėjau tiek paskirsčiau. Galbūt pavyks susiskirstyti tas eilutes tiksliau ir kokybiškiau su administracijos pagalba vėliau.
Konkrečių kriterijų kiekvienai eilutei turėjo kiekvienas tos eilutės valdytojas. Aš asmeniškai negavau informacijos apie tuos konkrečius kriterijus. Užtai dabar turiu tikslą – išsiaiškinti tuos kriterijus bent jau ateityje skirstant biudžetą.
Vakar sudalyvavau “Transparency International” organizuotame renginyje. To renginio metu buvo bandoma išsiaiškinti ką reikia matuoti lietuviškoje medicinoje, kad būtų galima įvertinti įstaigų progresą ir skirtumus.
Bent jau aš taip supratau. Dalyvavo keletas tarybos narių, medicinos darbuotojų, ministerijų darbuotojų.
Prigalvojome įvairių parametrų ir susiskirstėme į darbo grupes. Savo darbo grupei pasiėmėm eiles. T.y. kokybinis parametras, kuriuo galime matuoti Lietuvos medicinos įstaigų kokybę.
Štai to darbo rezultatas:
Eilės lietuviškoje medicinoje.
Visa tai dar perpaišiau su InkScape:
Eilės medicinoje. Be jokios metodikos ar įrankių. Tiesiog brainstormingo rezultatas.
Dar nesugalvojau ką su šituo daryti. Panašu, kad fishbone’as labiausiai tiktų šiai diagramai. Bet dabar tiesiog čia pasidedu.
Pastarosios savaitės gausios schemomis. Čia taip dėl to, kad duomenų užvežė. Duomenys yra viskas schemoms.
Šį kartą duomenys bus Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Vilniaus skyriaus visuotinio susirinkimo balsavimų rezultatai. Tie rezultatai kol kas dar nėra galutiniai, nes buvo šiokių tokių neaiškumų, kuriuos spręs skyriaus prezidiumas.
Balsavimas vyko internetu. Aš esu internetinio IR anoniminio balsavimo skeptikas. Labiausiai dėl to, kad užtikrinti ir anonimiškumą ir skaidrumą internetinio balsavimo metu yra labai sunku. Sunkiau nei tradiciniame balsavime popieriuje ant biuletenių.
Balsavimo sprendimą nemokamai davė partijos draugai. Tačiau pats source-code yra uždaras, nes komercinis.
Internetinis balsavimas buvo organizuojamas tokiu būdu:
Užsiregistravęs partijos narys gauna lapuką su kodu ir slaptažodžiu. Tiek kodas tiek slaptažodis yra skaičių seka (kodas 8 skaitmenys, o slaptažodis 7 – bent jau mano atveju).
Vykstant balsavimui iš savo įrenginio jungiamasi prie web’o, kuriame įvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis, o įsiloginus patenkama į balsavimo erdvę.
Su tuo pačiu kodu ir slaptažodžiu balsuojama visuose balsavimuose.
Balsavimas į visur vyko ribotą laiko tarpą (~30 minučių).
Internetiniu balsavimu buvo renkama:
Skyriaus pirmininkas
Skyriaus taryba
Kontrolinė komisija
Atstovai partijos tarybai
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Delegatai į visuotinį partijos suvažiavimą
Skyriaus etikos komisija.
Po balsavimo buvo pateikti visi balsavimo rezultatai, kuriuos kiekvienas balsavusysis galėjo pasitikrinti.
Su sąlyga, kad su tuo pačiu kodu galima balsuoti visuose rinkimuose ir buvo pateiktos visos išklotinės, tai galima padaryti visokių analizių. Tai tą ir padariau. Naudojau daug VLOOKUP, OR(EXACT()), CONCATENATE, TRANSPOSE formulių ir komandų ekscelyje.
Į skyriaus pirmininkus buvo trys kandidatai (Kasparas Adomaitis, Vydutis Šereika ir Remigijus Šimašius). Šis balsavimas buvo pats aktyviausias, todėl pagal tuos balsavimus sugrupavau rinkėjus ir pažiūrėjau ką jie rinko į kitus organus.
Ši lentelė rodo kaip buvo balsuojama dėl etikos komisijos. Nežinant visų peripetijų ar nežinant žmonių ši lentelė sako mažokai, bet galgi ir įdomi kažkuo:
Į Etikos komisiją
Čia (žr. žemiau) gan įdomu tai, kad Kasparo Adomaičio nebuvo tarp kandidatų į delegatus partijos suvažiavime. Nežinau ar čia klaida ar čia iš tiesų taip buvo. Man gan smagu, kad Remigijaus rinkėjai mane aukštai reitingavo 🙂 Kasparo rinkėjai mane aukštai reitingavo vien dėl to, kad aš padėjau Kasparui šiek tiek jo rinkiminėje kampanijoje 🙂 Tuo tarpu žinant daugiau žmonių ten kur raudoname stulpelyje tai galima irgi prisidaryti visokių išvadų.
Delegatai į partijos suvažiavimą
Čia (žr. žemiau), nežinantiems žmonių irgi tikriausiai nebus įdomu:
Vilniaus skyriaus koordinacinė komisija
Čia (žr. žemiau) jau viskas daug maž aiškiau. Nors kiek keista, kad Vydutį Šereiką į skyriaus pirmininkus rinkę rinkėjai į partijos tarybą reitingavo tik antrą. Matyt daug ką sakanti lentelė.
Atstovai partijos taryboje
Čia (žr. žemiau) vėlgi nieko keisto ar įdomaus neįžvelgiu:
Kontrolės komisija
O čia (žr. žemiau) visai įdomu. Vydučio Šereikos rinkėjai kažkodėl jį tik 5 numeriu reitingavo skyriaus tarybon:
Skyriaus taryba
Čia (žr. žemiau) dar va statistinės analizės reitingams. 7 kandidatai į skyriaus tarybą Remigijaus rinkėjams yra išskirtinai geri.
Vydučio ir Kasparo rinkėjai išskirtinai vertina po 3 kandidatus į skyriaus tarybą.
Manding outlayer’ių kiekis čia įdomiausias
Čia (žr. žemiau) žongliracija skaičiais kokia tai. T.y. pasitikrinimas kiek žmonių reitingavę kandidatą tarybon jį patį rinko ir į skyriaus pirmininkus. Remigijus didelės persvaros lyderis.
Pamatavome kandidatų stiprumą. T.y. kiek rinkėjų galvojo, kad žmogus yra tinkamas tarybon, bet skyriaus pirmininkui dar ne.
O čia (žr. žemiau) jau šiek tiek daugiau statistinės analizės. Čia lyginau kiek tų pačių kandidatų tas pats rinkėjas reitingavo į skirtingus organus. Šiuo atveju į skyriaus tarybą ir į delegatus partijos suvažiaviman. Taip pat išrinkau kandidatus, kurie yra ir viename ir kitame sąraše. Lyginau būtent šiuos du dėl gausiausių kandidatų skaičiaus. Į šiuos rinkimus taip reikėjo reitinguoti daugiausiai kandidatų (kiekvienas bene po 20).
Jeigu tas pats rinkėjas to paties kandidato į du skirtingus organus nerinko, tai gali reikšti, jog tas kandidatas labiau tinkamas vienam ar kitam organui arba balsavusysis balsavo atmestinai. Greičiausiai 2 variantas, nes reikėjo reitinguoti labai daug kandidatų, o organų svarba nėra labai tokia išskirtinė vieno kitam (skyriaus taryba šiaip svarbesnė šiek tiek). Juoba, kad kažkas gyrėsi balsavę už pirmus dvidešimt, nes tingėjo gilintis. Va tik neprisimenu ar kandidatai buvo ta pačia tvarka pateikti balsavime.
Kairiau matome rezultatus skaičiais, o dešinėje šiek tiek statistinės analizės. Iš “Boxplot’ų” matome, jog sutampančiuose yra 2 outlayeriai, t.y. tie du rinkėjai balsavo tikriausiai belekaip. O nesutampančiuose – 3 daugiausiai nesutapimų turintys rinkėjai.
Stampančių vidurkis ir mediana labai daug nesiskiria (~11-12). Tai, mano galva, reiškia, jog toks skaičius galėtų būti optimaliu reitinguojant. Pasirinkus daugiau – naudos negausime. Gausime tik statistinį triukšmą.
Įdomu ir tai, kad nesutampančių taip pat yra labai panašus kiekis, t.y. 11-12. Gal čia dėl to, kad į vienus rinkimus buvo reitinguojama mažiau kandidatų, o į kitus daugiau. Nebeprisimenu. Gal kas primins…
“Fitted Line Plot” kažko įdomaus taip pat nerodo, t.y. rodo, jog kuo daugiau sutampa – tuo mažiau nesutampa. Nupaišiau ir sudėjau vien dėl to, kad galėjau ir kad tilpo 🙂
“I-MR chart” gi parodo irgi, kad 11-12 sutapimų yra tas skaičius, kuris optimalus. Kodėl toks keistas nesutapimų “I-MR chart” nežinau.
Rinkėjų sąmoningmo pamatavimas
Tai tiek jums partinių skalbinių šį kartą.
Va tik įmesiu dar vieną akmenuką į šį konkretų balsavimą internetu: balsuotojų kodai neatrodo, kad būtų atsitiktiniais skaičiais:
Anderson-Darling metodas sako, kad rinkėjų kodai nelabai atitinka Gauso kreivės.
Gali būti, kad ir slaptažodžiai ne visai atsitiktiniai. O tai reiškia, kad galima pamėginti pasigeneruoti kodų ir slaptažodžių ir pamėginti atakuoti sistemą balsavimo metu. Mažai tikėtina, kad iš to būtų apčiuopiamos naudos. Tačiau aš ir pats nesu labai protingas, o protingi hakeriai gali prisigalvoti visokių gudrybių.
Nu dabar tai jau tikrai viskas. O jei jums per mažai, tai galite eiti žiūrėti senesnių schemų:
Jau kelintą dieną išėjęs iš namų užuodžiu gan bjaurų kvapą Vilniuje. Ir jis tvyro visur.
Panašu į bendrą užterštumą. Radau va šitą Internetą. Iš to Interneto pasiėmiau keletą duomenų ir papaišiau keletą grafikų (žr. po tekstu). Matavimo vienetų nerašiau, nes man įdomu tik tendencijos. Būtų įdomūs ir kiti dalykai, bet reiktų nemažai matyt pasiskaityti ir pasimokyti, kad suprasčiau kas ten man įdomu.
Panašu, kad oro užterštumo Vilniuje priklausomybė nuo slėgio gan aiški. T.y. kuo aukštesnis slėgis – tuo užterštumas Vilniaus senamiestyje didesnis (ėmiau senamiestį, nes čia pramonės nėra). SO2 dar gan gražiai koreliuoja su kietom dalelėm. Dar pasiskaičiau internetuose, kad SO2 po pramonės daugiausiai spjaudo dyzelino deginimas. Va ką radau pas tokius australus:
In 1999, the average sulfur content of diesel was 1300 parts per million (ppm). In December 2002, a new standard was introduced, reducing the maximum sulfur content of diesel to 500 ppm. Sulfur emissions attributed to the transport sector will be further reduced in the future. By 2008, the sulfur level in premium unleaded petrol will be 50 parts per million and, by 2009, sulfur levels in diesel will be 10 parts per million.
Taaaaaigi… Ką gi turime? Iš kur pas mus mieste dyzelis? Automobiliai? Gal. Bet man atrodo, jog labiausiai tai autobusai. Bent jau taip atrodo pažiūrėjus į juos. Žinoma, daugybė jų yra dujiniai – ten SO2 ir kietų dalelių emisijos mažesnės, begt jie emituoja NOx – o šito gero irgi pas mus daug.
Palyginau taip pat savaitgalių vidurkius su savaitės dienų vidurkiais. Aiškių skirtumų nėra, bet kietųjų dalelių ir azoto oksidų savaitgaliais Vilniaus centre mažiau. Užtai SO2 ir CO daugiau savaitgaliais :/ Įdomu kodėl? Maži skirtumai dėl atostogų sezono manau, nes pasižiūrėjus ankstesnį laikotarpį (vasarį-balandį) – tendencijos gan ryškios.
Beje, mano žiniomis troleibusai jau keletą metų yra išimami iš maršrutų, o vietoje jų į gatves buvo išleidžiami autobusai. Įvairūs autobusai. Panašų smogą prisimenu jutau ir pernai. Dar ankstesniais metais kažko panašaus jau neatsimenu. Ar tie smogai kartodavosi ir anksčiau? Kas nors atsimenate?
Matome, kad pastarosiomis dienomis slėgis paaukštėjęs laikosi.Kietos dalelės ant vienos ašies ir SO2 ant kitosAzoto oksidai. Ant vienos ir smalkės ant kitos.Savaitgalių vidurkiai (birželis-rugpjūtis) prieš savaitės dienų vidurkius. Skirtumai nedideli. Gal dėl atostogų sezono?Tie patys grafikai tik laikotarpis ne atostogų sezonui (vasario-balandžio mėnesiai)
Atnaujinimas:
Panašu, kad pablogėjimas žymus jaučiamas pastaraisiais metais, nes anot Delfi:
Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.
Atnaujinimas 2015-09-01:
Tik gal vakar pastebėjau, kad duomenys, kuriuos radau internetuose yra kelių dienų senumo. Šiandien papaišiau grafiką su ano smirdančio penktadienio duomenimis:
SO2 pakilęs lygis kaip reikiant. Kietos dalelės sumažėjo, nes man atrodo, kad atsirado vėjo. O 29 dieną lijo.Nelabai suprantu NOx paskutinių pikų. Jie ten 4: 3 dieną – 62.36 ug/m3 12 dieną – 54.91 ug/m3 21 dieną – 63.27 ug/m3 30 dieną – 65.44 ug/m3 Toks vaizdas lyg kas būtų įstrižai perbraukęs kalendorių ir nutaręs, kad mums paduos tomis dienomis azoto oksidų 🙂Kas čia per įstrižumai tokie?
Kaip ir reikėjo tikėtis – visi nepildo mano apklausos. Arba ji yra šlykšti, nes prirašyta valdžiažmogiškai (tingėjau performuluoti), arba neįdomi tiesiog iš principo, arba ne jūs esate target groups’as (tas žmogus, kuris turėtų ką atsakyti ir kaip užpildyti šią apklausą). Aš, tiesą sakant, labai neieškojau tų targetų kol kas, nes nebuvo kada. Be to norėjau užbaigti visą tą purviną reikalą su visais tais blynais. Galbūt čia nors vienam iš šių naujų blynų būsite targetu?
Tiesa, dabar bus ne blynai, o spurgos. Arba blynai su skyle. Ir net dvigubi – išorinis blynas arba spurga rodo kiek išviso buvo išleista, o vidinis – kiek iš tų pinigų yra savivaldybės (Vilniaus žinoma). Spurgas šį kartą paišiau su Libre Office Calc’u. Ai ir skaičiai ten visur tūkstančius litų rodo.
Legendas taipogi tingėjau formuluoti žmogiškai – kaip ir pavadinimus. Beje, tikslų ar užduočių formuluotės gan ženkliškos: naudojami būdvardžiai, kurie neturi jokios kiekybinės prasmės. Štai kad ir toks tikslas: “Darni miesto susisiekimo sistemos plėtra”. Jei parašytumėm “graži”, “miela” arba “durna” – tiek pat prasmės bus.
Daugelyje spurgų legendose yra krūva pozicijų, bet spurgoje jų nesimato – čia ne klaida. Taip yra. Čia reiškia, kad buvo nustatytos tokios užduotys, bet pinigų tam nebuvo skirta (nereikėjo, neužteko, persigalvojo ar dar kas nutiko).
Apklausos bus paprastesnės. Gal tada kas nors ką nors į ten užpildys? 😀
Na, kaip sako liberobliai ir trolibaniečiai[1], LETS KAMON! Pažiūrėkime kur buvo išleisti pinigai ir ar kam nuo to geriau buvo.
1.2. Tikslas: sveikata. Atsakingas Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas.
Lietuvos vėliavos spalvos čia netyčia. Libre Ofisas parinko. Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi.
1.3. Tikslas: socialinis gerumas. Atsakingas: Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas
Paspaudus didinasiPaspaudus didinasi.
1.4. Tikslas: saugu mieste. Atsakingas: Saugaus miesto departamentas.
Paspaudus didinasiPaspaudus didinasi
1.5. Tikslas: kultūra ir švietimas išsiplėtojęs laisvalaikiškai. Atsakingas: Švietimo, kultūros ir sporto departamentas.
Čia nebuvo ko skirstyti į užduotis, nes beveik viskam neužteko pinigų. Tik dviem dalykam: žr. rodyklytes. Žinoma, kad didinasi.
1.6. Tikslas: kokybiška ir patogi gyvenamoji aplinka. Atsakingas: Aplinkos ir energetikos departamentas.
Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi
2.1. Tikslas: skatinam verslą ir traukiam investicijas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.
Paspaudus didinasi.
Paspaudus didinasi
2.2. Tikslas: turizmo plėtojimas. Atsakingas: Ekonomikos ir investicijų departamentas.
Paspaudus didinasi.Paspaudus didinasi
2.3. Tikslas: miesto paveldo išnaudojimas ir saugojimas. Atsakingas: miesto plėtros departamentas.
Paspaudus didinasi
2.4. Tikslas: miesto žinomumas (rinkodara). Atsakingas: užsienio ryšių skyrius.
Didinasi.
3.1. Tikslas: miesto teritorijų vystymas. Atsakingas: Miesto plėtros departamentas.
Didinasi.
3.2. Tikslas: moderni ir patogi inžinerinio aprūpinimo sistema. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.
Didinasi.
3.3. Tikslas: miesto susisiekimo sistemos plėtra. Atsakingas: miesto ūkio ir transporto departamentas.
Didinasi.
3.4. Tikslas: apsaugota aplinka ir sutvarkytos atliekos. Atsakingas: aplinkos ir energetikos departamentas.
Dididnasi.
4.1. Tikslas: kokybiškos savivaldybės paslaugos. Atsakingas: administracijos direktorius.
Čia vidinio blyno nėra, nes jis toks pats kaip išorinis. T.y. visi pinigai buvo savivaldybės.
—————-
[1] – Nuostabia Santara-Šviesa spindintis Vytautas Kavolis kartu su Jurgiu Mačiūnu tikriausiai niekada nekūrę jokio fluxus, kad ir, pavyzdžiui, kokioje nors Alantoje, užtai radijavo autentišku jautrumu bei lietuviškumu (nors meras ir Šimašius) tikrai nėra vieni iš jų. Neabejotinai čia galime teigti, jog dėl Europietiškos-Vakarietiškos tolerancijos, kurios trolibaniečiai apsimeta neturį. Aleksandras Štormas tai jau tikrai čia turėtų ką pasakyti. Kaip ir Zigmuntas Baumanas ar Leonidas Donskis. Mhm. Tai jau taip! Apie visus tuos ksenofobinius išsišokimus tai tikrai. Tradicionalistinė lerva ne daug teišmano apie multikultūrizmą! Reikia sveiko proto turėti! Paskaitykite Milošą (Česlovą)!
Rodikliai yra labai svarbūs, nes be jų nebus aišku kur esama, kur einama ar net iš kur einama.
Tiek pat svarbu suprasti kokio tikslo siekiama. Tiksliau reikia pirmiausiai turėti tikslą, o tada nusistatyti rodiklius ir juos stebėti.
Tai štai, praėjusiame finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje gavome tokią ataskaitą. Jeigu nepatingėsite atsisiųsti excelį, tai ten pamatysite daug sheet’ų su lentelėmis, kuriose daug informacijos. Tą gražų excelį mes gavome atspausdintą ant popieriaus, pavizuotą parašais, nuskanuotą į PDF’ą ir persiųstą į emeilą[2].
Ponia Maldeikienė dar apie tai neparašė, bet berods ji papasakojo istoriją apie vieną žymų žmogų (berods Churchill‘į). Tai tas žymus žmogus parašė baisiai ilgą laišką kažkam. Tas kažkas paklausė kodėl toks ilgas laiškas ir ar negali būti jis trumpesniu. Tai žymusis žmogus atsakė, kad jis neturėjęs laiko parašyti trumpo.
Panašiai mums atsakė ir finansų departamento atstovai pateikę šią informaciją.
Tai ši penktadienio schema ir bus būtent apie tai kaip galima būtų tokį didelį excelį sutraukti į keletą besi-scale-inančių pyragų. Pyragai nebus nei kuo nors ypatingi ar gražūs. Svarbiausia čia yra tai, kad tie rodikliai excelyje nelabai rodikliai. Gal net visai ne rodikliai. Ten yra ataskaita apie išlaidas. Ta ataskaita visiškai neparodo kur esame ir ar kas nors džiaugiasi ar nesidžiaugia tomis išlaidomis į įvairius dalykus[3].
Tai čia tobulėjimui ribos yra labai toli, bet mes jų sieksime. Tuo tarpu, kol siekiame, gal galite padėti man išsiaiškinti ar tos padarytos išlaidos atnešė kiek nors naudos? Atsakykite į kelis klausimus mano googleforms pakurtose apklausose prie nupaišytų blynų. Jeigu neturėtumėte ką atsakyti, bet pažįstate kas galėtų (pavyzdžiui padarytos investicijos tiesiogiai juos lietė), tai gal galėtumėte persiųsti tą apklausą būtent jiems?
Pradedame:
Apibendrinta informacija. Pirmas pyragas rodo kiek išviso buvo paskirstyta pinigų. Antras rodo kiek iš jų buvo savivaldybės pinigai Trečias – skirtumas tarp pirmųjų.
O čia dabar pateikite savo nuomonę apie tai (galima ir “full screen“):
TIKSLAS. Kokybiška švietimo sistema, sklandus jaunimo politikos įgyvendinimas, užtikrintas vaikų ir jaunimo užimtumas (Švietimo, kultūros ir sporto dep.)
TIKSLAS. Kokybiška švietimo sistema, sklandus jaunimo politikos įgyvendinimas, užtikrintas vaikų ir jaunimo užimtumas (Švietimo, kultūros ir sporto dep.)
Čia dabar bus nemenka apklausa. Nepatingėkite įvertinti kaip galima daugiau dalykų. Jeigu atsibos per vidurį – neuždarykite lango. Paspauskite “submit”, kad tiek kiek jau įvertinote neprapultų (galima ir “full screen“):
Čia buvo tik švietimo dalis. Sekantiems penktadieniams paruošiu apklausas ir grafikus kitoms priemonėms. Jų ten nemažai…
Surašysiu jas net jeigu niekas nepildysit. Gal pavyks įrodyti šias ar kiek modifikuotas apklausas panaudoti tikslinėms grupėms respondentų.
Ai ir kritika dėl apklausų, jų klausimų ir pan. laukiama.
[1] – Lietuviškoje Wikipedijoje nekažikiek apie tai. Užtat pas poną Visatos Valdovą yra daugiau. Ar net pas mane :D. Tai nereiškia, kad lietuviška wikipedija kokia nors prastesnė dėl to. Tai reiškia, kad aš ar ponas VisValdas neparašė į ten straipsnių, o kiti redaktoriai jo nepapildė arba atvirkščiai.
[2]– Čia galėčiau rant’inti iki susirietimo apie tai, kaip žiauru skaityti tokius pdf’us ir kiek popieriaus dėl to eina velniop ir kaip reikia įsidiegti e-parašą, bet nerantinsiu, nes aš esu tas, kuris ir turi tai įvykdyti.
[3]– Čia vėl prisiminiau legendinį įvykį (žr. pas Rokiškį pirmąją žvaigždutę) apie tai kaip įdarbinimo didinimą matavo šaligatvių ilgiu viename kažkuriame Lietuvos miestelyje.
Toks ponas Povilas Poderskis su savo išsišokimais kažkokiuose portaluose apie tai kaip jam sekasi dirbti savivaldybėje mane ir džiugina, ir nervina. Džiugina, nes jis gerai varo ir kad Vilniui, o ir Lietuvai nuo to labai gerai. Nervina, tai kad jis iš Kauno.
Ne-ne, juokauju 🙂 Nervina tai, kad jis deliverina, o aš taip nelabai kažkaip palyginus su juo.
Tai nutariau ir aš truputuką padeliverinti. Tiksliau paprašė manęs pabraižyti diagramų ir aš pabraižiau. Man atrodo, kad aš esu truputėlį diagramų frykas. Man labai patinka jas paišyti įvairiais įrankiais ir jas visaip dailinti, tobulinti. O paskui labai malonu žiūrėti į gautą rezultatą ir juo labai džiaugtis. Na, ne veltui gi ir šitos penktadienio schemos čia.
O paprašė manęs tai nubraižyti diagramą apie tai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susiformuoti žemės sklypą aplink savo namus. Susiformavę sklypą jos gali tapti tos žemės nuomininkais, o tuo pačiu ten šeimininkauti ir tvarkytis taip, kaip bendrijai atrodo geriausia.
Visų pirmą pasibraižiau kaip ir ką tos bendrijos arba ne bendrijos gali padaryti, kad taptų žemės savininkais:
Čia dar yra neužbaigta diagrama. Trūksta dalyvių ir patikslinimų kai kurių.
Na, o kita diagrama apie tai kaip yra formuojami žemės sklypai:
Čia irgi dar neužbaigta, bet jau išvadų visokių pridariau 😉 Pavyzdžiui ten, kur “iki 5 metų”, tai reiškia, kad iki šios proceso vietos padaryti sprendimai galioja 5 metus. Tai čia gal ir geras dalykas, bet į šią diagramą netinka, nes čia matuojame proceso trukmę, o ne sprendimų galiojimo trukmę.
Tai mes su savivaldybės darbuotojais, t.y. ponia Rūta bendradarbiausime ir užbaigsime tas diagramas. Tiesa, kilo šiek tiek techninių iššūkių, nes reikėjo nuspręsti kuom gi mes braižysime jas. Reikia gi, kad būtų patogu ir man, ir savivaldybės darbuotojams jas koreguoti. Kokio nors MagicDraw gal nereikia gal pirkti, bet va koks nors paprastas, lankstus ir patogus (geriausia nemokamas) įrankis visai praverstų. Aš pats tai paišiau su InkScape‘u (čia toks OpenSource Corelis). Ne visai patogu diagramas piešti, bet labai lankstus įrankis – galima išsidirbinėti kaip tik patinka. Tada atradome draw.io kažkokį 🙂 Ale visai fainas įrankis. Pamėginkite atsidaryti tą adresą ir atsiverti šį failą. Turėtumėte pamatyti sklypo formavimo diagramą tame įrankyje. Turėtumėte pamatyti kažką va tokio:
Čia kokia penkta versija. Keletą kartų reikėjo riebiai nusikeikti kuriant ankstesnes versijas. Bet dabar, kai jau daug-maž aiškiau, tai jau geriau. Svarbiausia nedaryti shift+scroll (up/down) 😀
O jau kai užbaigsime mes tas diagramas ir gal net su instrukcijomis apie tai kaip ir ką bendrijos turi padaryti, kad galėtų daryti ką nuspręs, tai tada gal sugalvosime su Povilu padėti visą tą gėrį į kokį nors Vilnius.lt wiki.
P.S. Aš, žinoma, negaliu apsieiti be savo SOZI, kai kalba eina apie kokio nors didelio paveiksliuko žiūrėjimą ekrane. Tai va šitas diagramas galite pamatyti čia.
