Tos “žąsys” tai sparčiai populiarėjantis Andriaus Užkalnio projektas. Aš labai džiaugiuosi, kad jis sugalvojo jį ir kad jį įgyvendino, nes tai iš principo vienintelė vieta, kur objektyviai, nes ten viskas subjektyviai (aha!) galima gauti informacijos apie restoranus, kavines ir kitokias valgyklas, t.y. apie aptarnavimą, maistą ir net kainas!
Labai svarbus dalykas apie tas “žąsis” yra dar ir tai, jog jis savotiškas open source – t.y. į jį gali parašyti svečiai (ne tik Andrius Užkalnis). Ir aš ten netgi galiu parašyti!! Publikuoti jau du atsiliepimai:
Laukinių žąsų redakcija priėmė mano recenziją pas save publikuoti!!! Vakar nespėjau jums dar tuo pasigirti… O šiandien jau ten piktų komentarų prirašė.
Neseniai buvome dar viename restorane, apie kurį pabandysiu parašyti vėl į žąsis, nes tai yra taip smagu! O tuo tarpu noriu pasigirti dar vienu savo kepiniu. Receptą pasakė žmona, o iš kur ji sužinojo neklausiau…
Duonos pudingas
Duonos pudingą tikriausiai daryti labiau tiktų iš pasenusios duonos, bet aš dariau iš šviežut šviežutėlės “Toste” baltos skrudinimui skirtos duonos. Pirmiausiai apipjaustoma pluta kiekvienos riekelės ir išlkojamas puodo dugnas bei sienelės:
Man nebūdinga, bet stengiausi gražiai padengti visą plotą vienu gražiu sluoksniu. Bet galima ir ne taip gražiai daryti 😉
Tada dedamos šaldytos uogos (aš jų neatitirpinau, bet šiaip, geriau yra atitirpinti ir nupilti susidariusį vandenį – pudingas bus ne toks skystas), bei visa tai apipilama grietinėlės kiaušinio ir cukraus plakiniu:
Viską vėl teko daryti su mažyliu kitoje rankoje retkarčiais jį padedant į kėdutę, kai dviejų rankų prireikia (žmona buvo išlėkus į parduotuvę). A, o į 200 ml grietinėlės reikia 1 kiaušinio ir belekiek (nematavau) cukraus.
Tada vėl uždengiama apipjaustyta duona, vėl dedamos uogos ir vėl užpilama plakiniu . O tada paskutinis sluoksnis yra uždengiamas plutelėmis, kurios liko nuo apipjaustymo, bei visa tai lengvai su rankomis papresuojama, kad plakinys įsigertų į viršutinį sluoksnį:
Plutelių, matome, liko. Sekantį kartą kepčiau plokštesniame inde ir sutalpinčiau visas pluteles, nes jos šiame pudinge pasirodė labai puikiu akcentu.
Dedama į orkaitę (180). Po keliolikos minučių (pradėjus ruduoti) pabarstomas viršus ruoduoju cukrumi, tada dar pakepama, kol iškeps ir turime štai tokį rezultatą:
Žmona grįžusi iš parduotuvės kontroliavo pudingo kepimą. Gal ir dėl to jis galvosi toks skanus!Čia truputėlį iš šono, kad dar skaniau atrodytųČia va taip atrodo tas daiktas prapjautas. Vieniem gali atrodyti skaniai, kitiems ne taip, bet aš tai žinau kaip tai buvo skanu!
Traškios plutelės su karamelizuotu cukrumi, šaldytų uogų rūgštumas ir pudingo turinys (bandelės ir iškepęs plakinys) yra nuostabus derinys!!! Augustas suvalgė dvi lėkštes. Aš apsideginau burną ir stemplę iš skubėjimo. Šis pudingas man labai patiko.
Tai kodėl nesujungus šių dviejų dalykų į vieną puikų daiktą? Tai štai kaip mes tai sujungiame:
Imam du kiaušinius, pakelį grūdėtos varškės, bananų, miltų ir šlakelį vandens (kad lengviau valdomi blynai būtų):
Vandens, miltų, truputėlio druskos ir truputėlio cukraus nepasakiau darČia sumaišome kiaušinius, varškę, žiupsnelį druskos, truputį cukrausČia jau su miltais (4 kaupini sriubiniai šaukštai) ir truputėėėlis kepimo miltelių
Bananus pjaustyti prieš pat kepimą, kad nespėtų pajuoduot
Dedam blynus į įkaitintą keptuvę ir uždedame bananų griežinėlius:
Kuo daugiau bananų tuo geriau! Ir tik dėdamas šią foto supratau, jog čia galima "demerera" (ar kaip ten vadinasi) cukraus užbarstyt, kad būtų graži karamelinė plutelė...
Tada apkepame iš kitos pusės:
Pakept, kol bananai pasidengs pluteleNa, daug-maž tokia
Nu va tokia
Valgom:
Čia praplėšdamas blyną bandžiau parodyti lengvai tystančius varškės gabaliukus
O čia prakąsta - kad matytųsi tie šiek tiek tystantys varškės gabaliukai, kurie labai dera su paskrudusiu bananu. Nereikia nei uogienės.
Nors kartą į savaitę pusryčiams verdam kokią nors košę vaikams: ar ten avižinių dribsnių, ar grikių ar manų košės.
Tai, kad skaniau valgytų nutariau pagerinti keptais bananais:
Perpjoviau bananus per pusę ir pabarsčiau rudu cukrumi, o košė po truputį verda:
Nutariau kažkodėl pakepti truputį žievę - gal dėl to, kad išsiskiria natūralus bananų riebalas kažkoks. O žievės lupti negalima kol kepa, kad neištežtų viskas.
Bananus apverčiau ir ilgėliau kiek pakepiau iš geros pusės:
Ta pajuodavus skūra neatrodo labai apetitiškai 😉
Na, o tada gražiai iškepusį bananą:
Skonis truputį primena džiovintų bananų
Išimam bananą gražiai iš skūros, dedame košę ir valgom:
Košė avižinių dribsnių šįkart
Skanu visai. Aš net va tokią porciją suvalgiau pats. Augustas valgė irgi truputį 😉
Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.
Bet taip nieko ir nepadariau:
Neišvežiau seno kompo su dideliu monitoriumi į tam skirtą konteinerį (užima vietą spintoj)
Neišėjau pasivaikščioti su vaikais
Nepažiūrėjau įdomaus filmo
Neišsilyginau marškinių
Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:
Keturis kiaušinius išplakiau su trupučiu druskos ir trupučiu cukraus
įpyliau ~2/3 stiklinės pašildyto pieno su sviestu
įdėjau miltų tiek, kad tešla taptų tirštoka ir gabaliukai išsimaišytų
įpyliau dar ~2 stiklines pašildyto pieno su sviestu, kad tešla gautųsi skysta – tokia, kokia tinkama krepams.
Iškepiau krepus:
Visiškai atsitiktinai gavosi gan įdomus raštas... Priminė man vieną skulptūrą Oslo oro uoste.
įdaras buvo padarytas iš varškės sutrintos blenderiu su grietinėle, o į ten dar buvo įdėta rūkytos/sūdytos lašišos
Suvyniotus krepus kepėm svieste/grietinėlėje:
Sviestas sviestuotas su grietinėle
Geriausiems skonio/darbo santykio verte šonkauliams reikia kiaulės šonkaulių. Kiaulės šonkaulius pirkome iš ūkininko su visa puse kiaulės. Todėl negarantuoju, kad jums taip irgi skaniai gausis, nes tie ūkininkai užsiima grūdinėmis kultūromis, o kiaulę pardavė po blatu.
Taigi, imame šonkaulius ir įtriname Tandoori masala (prieskonių mišinys toks raudonas skirtas specialiai kepimui). Tos masalos pirkau berods kažkokioje prieskonių parduotuvėje ir gal net CUP’e.
Dar šiek tiek pabarstome druska (negausiai, nes skaniau ant gatavų druskos pabarstyt) ir pipiriukais. Aš dar pašlakščiau trupučiu linų sėmenų aliejum, bet šiaip, tikiriausiai tas yr nebūtina.
Paliekame šonkaulius ramybėje. Mum pavyko juos palikti beveik parai.
Dedame šonkaulius ant grotelių orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių Celsijaus.
Palaukiame kol iškeps ir valgome:
Kepti šonkauliai tiesiog su masalaSu masala kepti šonkauliai
P.S. Pastebėjau, kad mano masaloje yra net du “E”! Tikriausiai dėl to ir buvo taip skanu… 😉
Maisto priedas
Funkcija
Gali paūmėti ar kilti šios ligos
E102
Tartrazinas
Dažiklis
Alergija, astma, hiperaktyvumas
E214
Etilo p–hidroksibenzoatas
Konservantas
Alergija, astma
Dar tas E-214 gali sukelti vėžines ligas sako… Sako va čia.
Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.
Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:
Dedam virti bulves. Su lupynom ar be lupynų – nesvarbu.
Imam spirgų. Spirgus galima imti iš skerstuvių kresnų:
Daug taukų su mėsgaliukais ant lėtos ugnies
O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).
Spirgus gerai paspirginti. Galima dar dėti svogūnų. Bet žmona jų paprastai nededa, nes nėra didelė tų mėgėja.
Spirgus su taukais supilti į tuščią puodą.
Keptuvėn įpilti pieno ir įdėti keletą šaukštų miltų – viską nuolat maišyti iki sutirštės.
Tą bešamelį supilti ant spirgų:
Padažo maišyti iki vienalytės masės NEGALIMA! Kartą taip padariau tai gavau velnių stipriai...
Tą bešamelį su spirgais pilti ant bulvių, užsigerti kefyru, o užkąsti dar galima ir raugintais kopūstais – vitaminas C, kad riebybių riebybė nebūtų tokia sunki:
Tas ananasas čia "nepričiom"
Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.
