Įsivaizduokite kad jūs esate vidurinės mokyklos arba studentiškojo amžiaus žmogus. Tuo pačiu įsivaizduokite, kad kur nors galbūt mokotės arba dirbate, o kai pasimokote arba padirbate – turite laisvo laiko, kurį skiriate sau.
Ką darėte savo laisvalaikiu, kai buvote tokio amžiaus? Arba ką darote, jei jums įsivaizduoti to nereikia?
Ar jūs esate vienas iš tų, kuris(-i) vaikšto (arba vaikščiotumėte) į kokią nors vietą, kurioje galima rasti įvairios technikos, kompiuterių, 3D spausdintuvų, grąžtų, pneumatikos, stiklo pluošto su epoksidine derva, osciolografų, diodų, aukštos temperatūros krosnių, plaktukų, atsuktuvų, lituoklių ir ten savo malonumui mokytumėtės programuoti, ar konstruoti ar lituoti?
2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.
Aš mikrūškėmis važinėju itin retai. Man pasisekė, nes į darbą galiu nueiti ir pėsčiomis. O kitus reikalus tvarkau važinėdamas automobiliu.
Tai kodėl man rūpi Vilniaus mikrūškės?
Mikrūškes uždraudė. Tiesiog ėmė ir uždraudė. O savivaldybės argumentai tokie:
Kaip gi atrodys Vilnius su tom mikrūškėm?
Jos vagia iš savivaldybės vežėjo pelningiausius maršrutus.
Mūsų vežėjas yra mažiau efektyvus nei privatūs vežėjai, todėl mes negalime su jais konkuruoti.
Dar kokia nors fantazija ir propaganda, kuri nebuvo pakankamai efektyvi, kad aš sužinočiau.
Pagrindinė priežastis, manau, yra ta, jog savivaldybės vežėjas tiesiog yra labai neefektyvus ir negali konkuruoti su privačiais. Jie sako, kad juos smaugia nepelningi maršrutai, kuriais privalo važinėtis savivaldybės auto-trolei-busai.
Tegu, sako, tos mikrūškės pabando pavažinėti tais nepelningais maršrutais! Sako, pažiūrėsim tada kaip joms apsimokės!
Nors pagrindinė priežastis tai visiems žinoma vieša paslaptis – UAB SĮ Susisiekimo paslaugos. Sklinda gandai, jog >90 proc. nuo parduodamo talonėlio pinigų tenka platintojams ir tam UAB’ui SĮ’ei. Šoferiams ir technikai lieka keli centai.
Štai, mikrūškės Vilniuje trukdo efektyvinti transportą, nes yra per daug efektyvios, todėl sprendimas paprastas: UŽDRAUST!
Galima, žinoma, daryti taip, kaip daro privatininkai – į kiekvieną autobusą įdarbinti po kasininkę ir šitaip susitvarkyti savo efektyvumą. Jeigu mikrūškėms ir privatiems autobusams taip apsimoka, tai galbūt apsimokėtų ir savivaldybei? Ne, šitaip nedarysim. Šitaip negražu. Ir papildomų darbo vietų atsirastų. Be to nepelninga.
Tai ką uždraus paskui? Privačias klinikas? Ar mes vėl kolektyvizuojamės? Verslas jau nelegalus?
Jeigu nepritariate tokiems sovietiniams metodams, kai valdžia yra aukščiau visko, tai ateikite:
2013-04-03, t.y. šių metų balandžio trečią, t.y. trečiadienį, t.y. rytoj 12:15 bus Vilniaus miesto vežėjų asociacijos organizuojamas sankcionuotas mitingas Europos aikštėje (Konstitucijos 7, Vilnius) priešais Vilniaus savivaldybę.
– Labas! Paspausk “like” ant ten to ir ano, nes mums reikia jūsų palaikymo! – Labas! Paspausk “like” ir “dalintis” ir laimėk kokį nors super gerą dalyką! – Labas! Paspausk “like” ir man tėtis nupirks…
Esu tikras, kad visi, kas naudoja Feisbuką, yra susidūręs su panašiais prašymais. Daugelis iš mano pažįstamų ir šiaip friendų labai nemėgsta tokių.
Tokie verslininkai nekelia pasitikėjimo. Bent jau man.
Įžanga baigėsi 😉
Tai čia dabar jums parašysiu, jog elektroninė parduotuvė, apie kurią čia toliau parašysiu, yra nepanaši į įžangoje paminėtus verslus.
Pasiprašė man į friendus toks Gydu Prekės Vaikams. Aš į friendus imu visus, nes naudojuosi feisbuku panašiai kaip Gpliusu[1]. Ir dar, užfriendinęs, visada paspaudžiu mygtuką, jog pažįstu realiame gyvenime – specialiai.
Ne už ilgo čiate tas peidžas pasisveikino, prisistatė Inga Mačiūniene:
Sveiki, Skirmantai Esu Inga Mačiūnienė […] pradėjau el.parduotuvę www.gydu.lt (fb labiau http://www.facebook.com/pages/Gydult/141223852692056?ref=hl), aišku pradžia nelengva tad rašau ir Jums, kad gal galėtumėte savo bloge ką nors parašyti apie mano el.parduotuvėlę, ir įterpti nuorodų, tiesiog taip google mane aukščiau reitinguotų. […]
Šis prašymas skyrėsi tuo, jog jis, matosi, parašytas man asmeniškai. Na… beveik 🙂 Užtai bendravo paprastai, be užuolankų ir aiškiai: nori, kad paminėčiau savo bloge, paaiškino kodėl jai tai yra vertinga ir pasakė kodėl man tai gali būti vertinga jos nuomone.
Žinoma, jos nuomonė teisinga – tų smulkių dovanėlių aš neatsisakysiu, jei Gydu dar neapsigalvojo. Bet didžiausia vertė man yra tai, jog šis verslas turi sąžiningo smulkaus verslo požymių.
Tokius žmones, kurie imasi iniciatyvos ir imasi veiklos aš labai gerbiu ir jais, kaip Lietuvos piliečiais didžiuojuosi.
Apie parduotuvę
Dizainas labai eklektiškas ir žaismingas – pats tas supermamoms. Bet tuo pačiu ir pakankamai funkcionalus ir manęs nesunervino:
Paklausiau žmonos nuomonės, o ji mūsų šeimoje rūpinasi rūbais ir melejonais kitų šeimos dalykų, nuo kurių aš išprotėčiau, jei imčiausi jais rūpintis. Tai ji pasakė:
kaklaskarės labai fainos
ir kaina pusė velnio
Čia, mano nuomone, reiškia, kad gera parduotuvė ir verta apsilankyti.
Nors mes šiaip jau įjunkome į kažkokius kitus internetus, kur žmona perka jau panešiotus daiktus: vertės ir kainos santykis kosminis. Bet, žinoma, mėgstame retkarčiais pasidžiaugti ir naujais dalykais.
Aš pats, kiek permetęs akimis pasiūlą, susidariau įspūdį, jog mama, įkūrusi šią parduotuvę, turi patirties ir žino kokie dalykai yra labiausiai reikalingi jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.
Parduotuvė turi kažkokį mokėjimai.lt pažymėjimą, kas, matyt, reiškia, jog verslas tikrai sąžiningas ir įsipareigojimai yra vykdomi. Čia Powiukė gal galėtų daugiau pakomentuoti.
Internetus verslininkei padarė kitas verslininkas – Justas Turonis, savo portfolio turintis dar vieną kitą man pažįstamą prekės ženklą. Dar vienas smulkus verslininkas – o tai dar viena priežastis parašyti.
Jeigu kas jau pirkote ten – papasakokite kaip sekėsi.
_____________________________
[1]– O Gpliusas šiuo požiūriu yra panašus į Diaspora, kuri tikriausiai daug ką paėmė iš Twitter (arba atvirkščiai), kurio lietuviai nesupranta, o aš pradėjau po truputį suprasti jo gerumą visai neseniai (o ypač po to, kai Google uždarė savo “Google Reader”).
Pirmiausiai pasidalinsiu atradimu (sakoma, kad pradedant kalbą, kurioje bus kas nors kritikuojama, reikia pradėti nuo pozityvių dalykų). O atradimas tas, kad norint išsiaiškinti kokie darželiai yra arčiausiai jūsų namų ir kokie jų kontaktai galima itin patogiu būdu:
Taigi, susirandame savo namus, pažymime ką norime matyti ir skambinėjame. O va skambinėti prireikė, nes vėl paakintas žmonos dariau reviziją valstybiniams darželiams, t.y. tikrinau, kurioje eilės vietoje esame visuose, kur užsirašėme. Tai rezultatai ne kokie: 70’a vieta, 87’a, 16’a (!), 51’a, iš kitų darželių išvis išmetė iš eilės, nes nepasirodėme rudenį, tiksliau nepaskambinome, viename darželyje reikėjo skambinti sekretorei, kuri grįš rytoj…
Šlykštu, žema ir sovietiška. Maniau, kad jau nebėra tų firmų (net valstybinių), kur turi eiti nusižeminęs:
Gal mano amžius čia jau toks (na, jau pradėjau žilti), kad nebenoriu jausti to bjauraus prašančiojo jausmo… O to jausmo negaliu atsikratyti, o ypač žinodamas, kad kai kurie žmonės savo vaiką į darželį valstybinį veda, nes davė kyšį (~1000 ltl).
Privačiame darželyje brangu. Sutinku. Bet, kaina čia nevienintelė. Privatų darželį įsteigia verslininkai. Man patinka aplinka ir nuotaika kurią kuria verslininkiškas požiūris. Nežinau ar sugebėsiu tiksliai apibrėžti ką noriu pasakyti, bet manau, jog tas verslumo požiūris persiduoda ir vaikams. Persiduoda ne per daineles, matematikos, socialializacijos (sugalvojau naują žodį ;)) pamokėles, o per tai, ko suaugę nepajunta: per bendravimą tarpusavyje (tarp suaugusiųjų), požiūrį į tvarką (verslininkas ilgai nelaikys šeimininkėlės, kuri “chaltūrins”) ir panašiai. Tai dalykai, kurie ir kuria tą socialinį mikroklimatą, mano nuomone, turintį didžiulę reikšmę vaiko auklėjime.
Ir žinote ką? Aš jau nebenoriu, kad mano vaikai eitų į valstybinį darželį, net jei ten bus vietų… Pasakykite man, kai ten kas nors pasikeis (jei tai nebus po kokiu 12 metų1).
_____________________________________
1– aha, nors mes jau 2 turime ir sunku… Oi sunku mums, bet vistiek dar kartais pagalvojame, kad už kokių 4+ metų dar gal vieno norėsim…
This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.AcceptRead More