Paryžius

Posted 2008-04-20, updated on2012-08-07 by Skirmantas Tumelis

Šiandien yra antrosios mūsų išvykos į Paryžių metinės. Kaip tik ta proga atsidariau nuotraukas, kurias padarėme ten. Ech… Jausminga kelionė. Tai kelionė, kurios metu pasipiršau. Intymios nuotraukos tik artimiems draugams, o viena kita ir visiems:

: Pas mus buvo dar sniegas tada, o čia pievoje žiedai. Puolėme fotografuoti!

: Paryžiaus pražydusių medžių žiedai. Fotografuota dėl tos pačios priežasties.

: Tai berods skulptūra virš Paryžiaus botanikos sodo

: Tai raitelio skulptūra kažkur Paryžiuje. Raitelis su visu žirgu – žali.

: Labai pasirodė įdomi skulptūra esanti lipant kalnu į aukščiausią Paryžiaus vietą.

: Gražus toks pirštas. Įdomus toks. Gal net kiek kažkodėl trikdantis…

: Paryžiaus panorama lygtais iš Monmartro.

: Skrendantis balandis virš Paryžiaus.

: Iš to paties Monmartro kita Paryžiaus panorama.

: Gali būti, kad tai dar viena panorama iš Monmartro

: Tai vis dėlto Paryžiaus panorama iš, žinote, Monmartro.

: Taigi vėlgi beveik tokia pati fotografija, kaip prieš tai buvusi. Kitoks zūmas.

: Tai dabar jau kad panoramų tiek prisižiūrėjote, tai bent jau žvirblis šakoje.

: La Defense panorama nuo jos arkos.

: La Defense arka. Graži.

: Graži La Defense arkos panorama

: Tai gražūs La Defense dangoraižiai.

: La Defense dangoraižis iš pačios apačios

: Tai dar vienas dangoraižis iš La Defense.

: Paryžiuje, ar tai jo priemiestyje esančio zoologijos sodo flamingai.

: Tai gražus saulėlydis. Ar ne?

: Žinoma, kad tai Arc de Triomphe

: Tai vėlgi žinoma, jog tai Triumfo arka.

: Šiame bokšte piršausi.

: Eifelio bokštas, tas bokštas, kuriame piršausi.

: Tai yra Eifelio bokštas.

: Paryžius. Panorama. Iš Eifelio bokšto.

Šalutinis poveikis

Posted 2007-09-19, updated on2012-01-19 by Skirmantas Tumelis

Tai buvo bene daugiausiai įvykių, keičiančių gyvenimą ar požiūrį į jį, turėjęs pusmetis:

Įsidėjom tualeto ir vonios duris
Pakeičiau darbą (t.y. dirbu ten pat, tik kitką)
mečiau rūkyti
buvau Turkijoj

Ai tiksliai, juk dar vedžiau! 🙂

Ir dar supratau, kaip mano organizmas reaguoja į stresą ir nikotino badą. Reakcija itin nemaloni. Nesu tikras ar čia tikrai nikotinas kaltas, bet retkarčiais ima ir užsvaigsta galva. Ir užsvaigsta būtent tada, kai vairuoju automobilį ar net kai sėdžiu svečiuose ir gurkšnoju arbatą. Procesas maždaug toks: pajuntu lengvą svaigulį ir ima kažkaip darytis sunkiau kvėpuot, tada imu galvoti apie tai kaip man sunku kvėpuoti ir kad svaigsta galva, nuo to galvojimo dar labiau ima svaigti galva ir dar sunkiau kvėpuoti… Tada imu galvoti, kaip yra negerai, kad svaigsta galva, juoba, kad vairuoju automobilį (kai vairuoju automobilį). Įsisuka tokia “mirties spiralė” ir kuo toliau tuo prasčiau. Šiek tiek padeda savotiškas savęs matymas tarsi iš šalies (transcendencija) – pratimas reikalaujantis gan stipriai įtempti mąstymą.

Ta tema kalbėjausi su vienu draugu. Dabar tiksliai nepamenu ką sakė, bet minėjo kažką apie tai, jog nikotinas tai bene ilgiausią detoksikacijos periodą turintis narkotikas. Žinoma, neapsėjome ir be alkoholio temos – mūsų visuomenėje itin populiaraus ir dažnai per daug vartojamas “narkotikas”. Alkoholio detoksikacija bene trumpiausia (bent jau mūsų pokalbyje). Apskritai tai šventės ir malonumo tapatinimas su svaiginimusi alkoholiu yra tokių problemų, kaip nepakankama savimonė, riboto mąstymo ar net engimo išdava (čia turiu prisipažinti, kad negimiau tai žinodamas/suprasdamas). Alkoholio vartojimas (kaip beje ir rūkymas¹) man yra daugiau gastronominis potyris². Bet aš jau nukrypau nuo temos… O tema ta, kad jausdamas tuos bjaurius svaigimus tapatinau juos su nikotino detoksikacija ir tai mane dar labiau motyvavo nepradėti vėl.

Priaugau gerus 10 kg. O čia jau kaltas medaus mėnuo. Turkijoj viešbutyje valgėme tada, kai buvo valgymo valandos ir dar tarp valgmų valgydavom kažką skanaus. Joks vaikščiojimas ar pramogos³ nepadėjo…

Pilnos spintelės visokio alkoholio likusio nuo vestuvių. Kur mes jį dėsim? Pas daktarus tai taip dažnai nevaikštom… Reiks išbandyti visokius marinatus, pvz.: kiaulienos sprandinė samogone arba jautienos kumpis degtinėje arba… Gal kas žinote gerų receptų su degtine ir samogonu⁴?

O nuotraukose (vestuvinėse) tai atrodau labai linksmas. Hm… Išties, labai džiaugiausi. Tikriausiai tuo, kad pasiruošimo maratonas baigėsi. Arba kad… “planas – vaikai” 😉

_____________________________________________________

1– kartais pasimėgauju dabar kaljanu ar cigaru su konjaku ar geru viskiu 😉

2– todėl nesuprantu, kaip kai kuriems žmonėms gali būti “skani” gryna degtinė. Čia tokia pati nesąmonė, kaip sakyti, kad skani druska, todėl ją valgau vieną…

3– Taip taip. Jūs teisingai pagalvojote 🙂

4– Disclaimer: aš nežinau iš kur tas samogonas atsirado. Aš net nežinau kas tas samogonas. Smirda ir dega – tai tikriausiai samogonas ar ne? 🙂

Planas – vaikai.

Posted 2007-04-02, updated on2012-08-13 by Skirmantas Tumelis

<– Dar visai neseniai, atrodo tai buvo…

Mečiau rūkyt. Jau mėnuo. Aš iš tų, kuriems veikia duoti pažadai (regis kažkurioje knygoje apie metimą rūkyti tai parašyta): t.y. pažadėk draugams, jog mesi rūkyti, nes jei nepavyks bus gėda ir bus suterštas tavo kaip pažadų besilaikančio vardas, o dar blogiau – paaiškės, jog neturi valios. Mesti nebuvo sunku dar ir dėl to, kad rūkymas malonumo nebeduodavo. Rūkiau, nes reikėjo. Dabar tik sapnuoju kaip rūkau ir kaip sąžinė griaužia, bei kaip savimi nusiviliu. Būna tas jausmas aplanko ir kai nemiegu (t.y. nesapnuoju – ne ne, nesapnuoju kai nemiegu), bet tada prisimenu, jog tai sapnas ir labai palengvėja…

Gerai, bet pagrindinė rūkymo metimo priežastis – vaikai. Planas toks: šiemet vedu (juk pernai piršausi Eifelio bokšte – tas kur Paryžiui, o jei jau sakai kad nori ką padaryti, tai reikia padaryti ar ne?), tada dar truputį padirbam, “susisukam lizdelį” (na turim tokį jau metus – prieš savaitę duris į tualetą ir vonią nusipirkom), o tada… Tai va svarbu, kad būčiau “švarus” nuo visokių dervų ir konservantų.