Tikriausiai visi girdėjote tą frazę ištartą klaikoku akcentu: “ginirojanti ikanomika”. Ką jos autorius turėjo galvoje ir ką jis norėjo pasakyti – man neaišku, bet ši frazė eletą kartų mintyse suskambėjo, kai šiandien lankiausi akcinėje bendrovėje “Vilma“. Į ten, kartu su keliais kitais socialinio tinklo “Google plus” vartotojais patekau šios bendrovės komercijos direktoriaus Aurelijaus kvietimu.
Aš apie šią įmonę žinojau tik tiek, kad jie gamina rozetes ir jungiklius. Dar, kad gamino magnetofonus “Vilma” (kuriuo mes keletą kasečių barake, studijų laikais nugrabinome į MP3 formatą).
O sužinojau, kad Vilma gamina daugiau ir įvairiau. Ši įmonė, esanti taip arti centro Vilniuje yra tarsi maža Kinija: čia pasaulinio lygio korporacijos užsakinėja savo gaminių gaminimą. Štai, pavyzdžiui buitinės ir ne tik buitinės technikos įmonei “Karcher” Vilma gamina kelis profesionalius valymo įrenginius. Arba antai juodąsias dėžes rusiškiems lėktuvams gamina dar rusiškų lėktuvų gamintojams. Ir gamina ne šiaip sau: ne taip, kad tiesiog susipirktų blokus/plokštes ir susuktų į galutinį produktą. Gamina nuo plastmasinių detalių išliejimo mašinų, įvairiausių formų metalo konstrukcijų štampavimo iki galutinio konvejerinio surinkimo. O tai reiškia, kad jie turi, programavimo ir projektavimo cechą, matavimų cechą, tyrinėjimų ir kūrimo dirbtuves (research and development), plastmasės apdorojimo agregatus, frezavimo visokias stakles, konvejerinius robotus ir netgi žmones dirbančius konvejeryje… Visko ten gana daug.
Continue reading Ginirojanti ikanomika
