Į Vilnių atkeliavo Uber. Man kažkaip pačiam netikėtai greitai. Čia regis, prieš tris ar keturias savaites paaiškėjo, kad Uber nori ateiti į Vilnių, čia tik pyst ir jau!
Tai šiaip jau aš suprantu, kad ten įdirbio buvo iš anksčiau. Bet maloniai nustebino vis vien. Nes nugi biurokratija! Taigi čia tiek reikia popierių kažkur pasirašyt, leidimų gaut ten.
Žodžiu, pavyko greitai. Ir dėl to yra labai #smagu.
Continue reading Apie taksi Vilniuje
Jau kelintą dieną išėjęs iš namų užuodžiu gan bjaurų kvapą Vilniuje. Ir jis tvyro visur.
Panašu į bendrą užterštumą. Radau va šitą Internetą. Iš to Interneto pasiėmiau keletą duomenų ir papaišiau keletą grafikų (žr. po tekstu). Matavimo vienetų nerašiau, nes man įdomu tik tendencijos. Būtų įdomūs ir kiti dalykai, bet reiktų nemažai matyt pasiskaityti ir pasimokyti, kad suprasčiau kas ten man įdomu.
Panašu, kad oro užterštumo Vilniuje priklausomybė nuo slėgio gan aiški. T.y. kuo aukštesnis slėgis – tuo užterštumas Vilniaus senamiestyje didesnis (ėmiau senamiestį, nes čia pramonės nėra). SO2 dar gan gražiai koreliuoja su kietom dalelėm. Dar pasiskaičiau internetuose, kad SO2 po pramonės daugiausiai spjaudo dyzelino deginimas. Va ką radau pas tokius australus:
In 1999, the average sulfur content of diesel was 1300 parts per million (ppm). In December 2002, a new standard was introduced, reducing the maximum sulfur content of diesel to 500 ppm. Sulfur emissions attributed to the transport sector will be further reduced in the future. By 2008, the sulfur level in premium unleaded petrol will be 50 parts per million and, by 2009, sulfur levels in diesel will be 10 parts per million.
Taaaaaigi… Ką gi turime? Iš kur pas mus mieste dyzelis? Automobiliai? Gal. Bet man atrodo, jog labiausiai tai autobusai. Bent jau taip atrodo pažiūrėjus į juos. Žinoma, daugybė jų yra dujiniai – ten SO2 ir kietų dalelių emisijos mažesnės, begt jie emituoja NOx – o šito gero irgi pas mus daug.
Palyginau taip pat savaitgalių vidurkius su savaitės dienų vidurkiais. Aiškių skirtumų nėra, bet kietųjų dalelių ir azoto oksidų savaitgaliais Vilniaus centre mažiau. Užtai SO2 ir CO daugiau savaitgaliais :/ Įdomu kodėl? Maži skirtumai dėl atostogų sezono manau, nes pasižiūrėjus ankstesnį laikotarpį (vasarį-balandį) – tendencijos gan ryškios.
Beje, mano žiniomis troleibusai jau keletą metų yra išimami iš maršrutų, o vietoje jų į gatves buvo išleidžiami autobusai. Įvairūs autobusai. Panašų smogą prisimenu jutau ir pernai. Dar ankstesniais metais kažko panašaus jau neatsimenu. Ar tie smogai kartodavosi ir anksčiau? Kas nors atsimenate?
Atnaujinimas:
Panašu, kad pablogėjimas žymus jaučiamas pastaraisiais metais, nes anot Delfi:
Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.
Atnaujinimas 2015-09-01:
Tik gal vakar pastebėjau, kad duomenys, kuriuos radau internetuose yra kelių dienų senumo. Šiandien papaišiau grafiką su ano smirdančio penktadienio duomenimis:
Toks ponas Povilas Poderskis su savo išsišokimais kažkokiuose portaluose apie tai kaip jam sekasi dirbti savivaldybėje mane ir džiugina, ir nervina. Džiugina, nes jis gerai varo ir kad Vilniui, o ir Lietuvai nuo to labai gerai. Nervina, tai kad jis iš Kauno.
Ne-ne, juokauju 🙂 Nervina tai, kad jis deliverina, o aš taip nelabai kažkaip palyginus su juo.
Tai nutariau ir aš truputuką padeliverinti. Tiksliau paprašė manęs pabraižyti diagramų ir aš pabraižiau. Man atrodo, kad aš esu truputėlį diagramų frykas. Man labai patinka jas paišyti įvairiais įrankiais ir jas visaip dailinti, tobulinti. O paskui labai malonu žiūrėti į gautą rezultatą ir juo labai džiaugtis. Na, ne veltui gi ir šitos penktadienio schemos čia.
O paprašė manęs tai nubraižyti diagramą apie tai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susiformuoti žemės sklypą aplink savo namus. Susiformavę sklypą jos gali tapti tos žemės nuomininkais, o tuo pačiu ten šeimininkauti ir tvarkytis taip, kaip bendrijai atrodo geriausia.
Visų pirmą pasibraižiau kaip ir ką tos bendrijos arba ne bendrijos gali padaryti, kad taptų žemės savininkais:
Na, o kita diagrama apie tai kaip yra formuojami žemės sklypai:
Tai mes su savivaldybės darbuotojais, t.y. ponia Rūta bendradarbiausime ir užbaigsime tas diagramas. Tiesa, kilo šiek tiek techninių iššūkių, nes reikėjo nuspręsti kuom gi mes braižysime jas. Reikia gi, kad būtų patogu ir man, ir savivaldybės darbuotojams jas koreguoti. Kokio nors MagicDraw gal nereikia gal pirkti, bet va koks nors paprastas, lankstus ir patogus (geriausia nemokamas) įrankis visai praverstų. Aš pats tai paišiau su InkScape‘u (čia toks OpenSource Corelis). Ne visai patogu diagramas piešti, bet labai lankstus įrankis – galima išsidirbinėti kaip tik patinka. Tada atradome draw.io kažkokį 🙂 Ale visai fainas įrankis. Pamėginkite atsidaryti tą adresą ir atsiverti šį failą. Turėtumėte pamatyti sklypo formavimo diagramą tame įrankyje. Turėtumėte pamatyti kažką va tokio:
O jau kai užbaigsime mes tas diagramas ir gal net su instrukcijomis apie tai kaip ir ką bendrijos turi padaryti, kad galėtų daryti ką nuspręs, tai tada gal sugalvosime su Povilu padėti visą tą gėrį į kokį nors Vilnius.lt wiki.
P.S. Aš, žinoma, negaliu apsieiti be savo SOZI, kai kalba eina apie kokio nors didelio paveiksliuko žiūrėjimą ekrane. Tai va šitas diagramas galite pamatyti čia.
Dar žiūrėkite:
Penktadienio schema #20
Penktadienio schema #19
Penktadienio schema #18
Penktadienio schema #17
Vilnius kartu su Remigijus Šimašius, kartu su Povilu Poderskiu įgauna pagreitį. Atvirumo ir skaidrumo didėjimo pagreitį.
Povilas, žinia, yra Vilniaus mero patarėjas IT (ir atvirų duomenų) reikalams ir štai mestelėjo į github’ą šiek tiek duomenų apie mažaverčius viešuosius pirkimus.
Duomenis jis gavo iš savivaldybės sistemų padedant savivaldybės darbuotojams. Tikimės, kad šie duomenys bus nuolat atnaujinami ir kad duomenų dar daugės.
O tuo tarpu aš savo labai mėgėjišku būdu (ir menkomis matematikos beigi statistinės analizės žiniomis) padariau tokia gal net analizę:
30 pirkimų 0>100
32 pirkimų 100>500
320 pirkimų 1000>15000
59 pirkimų 15000>100000
13 pirkimų >100000 LTL147 pirkimų 1000>5000
121 pirkimų 5000>10000
30 pirkimų 10000>1500058 pirkimų 1000>2500
90 pirkimų 2500>5000
49 pirkimai 5000>7500
73 pirkimai 7500>10000
Iš pradžių žvilgtelėjau koks maždaug pinigų pasiskirstymas. Tada sugalvojau analizės žingsnį, o tada pusę per pusę skaidydamas pinigų sumas suskaidžiau viską į <100 pirkimų žingsnelius.Gavosi štai toks grafikas:
Man atrodo, kad naudojantis teisingais įrankiais galima būtų padaryti ką nors kur kas įdomesnio ir tikslesnio. Ir gal net ką nors įdomaus sakančio.
Tikiuosi protingi žmonės tai pamatys, įvertins ir padarys ką nors gražaus ir naudingo iš to.
Dar kovo 1’ą baigėsi pirmas savivaldybių rinkimų turas. Gavau 1848 pirmumo balsų! Ačiū už pasitikėjimą.
Ši rinkimų kampanija buvo kitokia tuo, kad neturėjau jokios savo dalinamosios medžiagos. Ir kad nepadariau nei vieno rinkiminio youtūbo. Dėl to atsiprašau. Norėjau, bet nespėjau. Užtai padariau rinkiminį SOZI. Bet manęs rinkėjai esate jūs. Ir jūs savo sprendimą padarėte neimpulsyviai. Bent jau noriu taip galvoti 😀
Nors, kaip Haroldas sakė, esu “linksmas balamūtas“, bet manau, jog reitingų gavau ir dėl kitų savo savybių. Na, kad ir dėl šitų savo pasisakymų. Juoba, kad valstybinei tarnybai tinku 😀 Na ir dėl tų pačių savybių, kurias vėliau išvardino Haroldas. Esu DNSB pirmininkas. Nemanau, jog esu blogas pirmininkas, bet tikrai žinau, kad galiu būti geresnis. Užtai mūsų DNSB turi Viziją!
Praėjusiuose EP rinkimuose gavau 5875 reitingo balsų ir pakilau į 14’ą vietą. Bet tai yra visa Lietuva ir be to turėjau dalinamosios medžiagos. Ir kokias galima dabar padaryti išvadas? Ogi, kad internetai yra galinga jėga! Kad atviros ir liberalios idėjos Lietuvoje yra vertinamos. Ir mūsų daug!
Tai ta proga štai jums ta pati kiek keistoka analizė, kur kažką iš kažko padalinau, tada padauginau ir pridėjau:
Gautas balas rodo kaip rinkėjai įvertino kandidato rinkiminę kampaniją.
Pirmoje vietoje matome Andrių Katiną, kurio numeris partiniame sąraše buvo 26 😀
Oranžinių kandidatų, esančių mėlynojo pjūklo duobėse, rinkiminę kampaniją rinkėjai įvertino palankiai.
Raudonųjų kandidatų, esančių mėlynojo pjūklo viršūnėse, rinkiminę kampaniją rinkėjai įvertino ne taip palankiai ir juos galbūt aukščiau esantys (šioje skalėje) kandidatai savo rinkimine kampanija nustūmė žemyn.
Štai, pavyzdžiui, Vaidoto Ilgiaus atveju (raudonas ir turintis aukščiausią mėlyną viršūnę) buvo įvertintas dėl savo įdirbio iki rinkiminės kampanijos.
Vytautas Mitalas gi štai galimai krito reitinguose dėl to, kad neturėjo iki šiol politinio įdirbio. Čia taip sakau, nes žinau, kad jis gan daug dirbo kampanijoje.
Kitam penktadieniui pasistengsiu šitaip pat suskaičiuoti ir kitas partijas. Gi įdomu. Ar ne?
O poryt – nepamirškite:
Būtinai ateikite ir balsuokite už Remigijų Šimašių!
Ir dar: aš vis dar galiu papulti į Vilniaus miesto tarybą! Reikia, kad balsuotumėte už Remigijų mero rinkimų II ture ir už Šarūną Gustainį vienmandatėje Žirmūnų apylinkėje (Andriukaitis gi savo noru išvažiavo) į Seimą:
Taigi. Čia buvo keistų statistinių skaičiavimų ir taip pat politinė reklama, už kurią niekam nieko nesumokėjau, o man irgi nesumokėjo.
P.S. Už Šarūną reikia balsuoti ne tik dėl to, kad aš papulčiau į Vilniaus savivaldybės tarybą, bet ir todėl, kad:
Dar žiūrėkite:
Penktadienio Schema #16
Penktadienio Schema #15
Penktadienio Schema #14
Penktadienio Schema #13
Penktadienio Schema #12
Penktadienio Schema #11
Penktadienio Schema #10
Pati efektyviausia viešojo transporto priemonė Vilniuje šiuo metu yra troleibusas. Tas troleibusas yra 9Tr pagamintas 1981 metais.
33 metų elektroautotransporto priemonė. Kiek suprantu, pagrindinės detalės – originalios.
Troleibuso variklio skyriuje matosi keletas jungiklių grupių. Kai vairuotojas spaudžia akceleratoriaus pedalą – palaipsniui įsijungia vis daugiau jungiklių ir į elektrinį variklį perduodama daugiau el. energijos.
Tie jungikliai ten, matyt, junginėjasi priklausomai nuo greičio. Jei įsijungtų visi vienu metu – troleibuso ratai nuolat prasisukinėtų pradedant važiuoti, o keleiviai sugriūtų į troleibuso galą.
Šis troleibusas pats efektyviausias, nes jam jau 33 metai, o jis vis dar važiuoja. Jis vis dar važiuoja, nes jo konstrukcija genialiai paprasta ir patikima.
Troleibusams, žinoma, reikia dar ir kontaktinio tinklo. Bet kuo daugiau mieste važinėja troleibusų – tuo mažesni kaštai tenkantys vienam troleibusui.
Ta proga troleibusas.lt portalo savininkas pasikvietė visus norinčiu pasivažinėti tuo senuoju 33 metų senumo troleibusu. Tarp pasivažinėjančiųjų buvau ir aš.
Principe tai nieko ten labai faino ar dvasingo važinėtis senu troleibusu. Troleibusas kaip troleibusas. Gal kiek kietesne pakaba – jaučiasi daugelis duobių ir kalnelių. Bet tai ko norėti iš 33 metų senumo viešosios transporto priemonės. Įdomi buvo to pasivažinėjimo metu organizuota viktorina.
Ir gal net ne viktorina, o tai, jog į jos klausimus žmonės atsakinėjo neįtikėtinai tiksliai. Klausimai buvo maždaug tokie:
Ir panašiai. Kitų klausimų net neatsimenu. Bet esmė ta, kad troleibusai su savo kontaktiniu tinklu, tai ne tik itin efektyvi transporto priemonė, bet ir tradicija, tai yra žmonės. Žmonės pasišventę savo darbui
Tai yra didžiulė vertybė ir turtas. Nėra jokios prasmės griauti turimą infrastruktūrą ir pradėti statyti ten kokias nors bėgines elektroautotransporto priemones. Požeminės ar antžeminės turi savo gerų savybių, bet kaina per didelė šiandieniniam Vilniui. Be to mes turime troleibusus. Troleibusai yra labai gerai! Pigu ir efektyvu. Na, gal reikėtų dar kiek padirbėti, kad būtų gera ir patogu.
O čia keletas fotkių iš to pasivažinėjimo senu, 1981 metais pagamintu 9Tr troleibusu:
Vakar Delfyje pasirodė Mariaus (su keletu mano sakinių) straipsnis apie atgaivinamus troleibusus Vilniuje.
Marius yra aktyvus visuomenininkas, sukūręs ir rašantis troleibusas.lt.
Tame straipsnyje pokštų beveik nėra. Vienas labai didelis pokštas buvo tai, kad Vilniaus vadovybė taip nusprendė.
Balandžio pirmoji buvo ta diena, kai galėjome sau leisti pamąstyti apie racionalesnius Vilniaus savivaldybės sprendimus. Pabandėme padaryti tokią reversinę balandžio pirmąją.
Daugiau detalių apie tai kur buvo pokštas skaitykite pas tą patį Marių, tame pačiame troleibusas.lt.
Na, o mes, Vilniečiai, liekame gyventi nuolatinėje balandžio 1’ojoje ~364 dienas per metus. Dar džiaugiamės, kad kai kurie pokštai naudingi ne tik pokštaujantiems.
Pernai, pačioje metų pradžioje Google paleido savo StreetView Lietuvai. Gi važinėjo jų specialūs automobiliai su kameromis ir viską fotografavo.
Litnetas gan entuziastingai priėmė šią žinią ir puolė žvalgytis įvairių įdomybių. Aš irgi padariau keletą skrynšotų ir įdėjau į savo 7’ą KPŠ’ą.
Ten užfiksuotas vienas Vilniaus gyventojas. Žmogus, kuris nuolat vaikščiojo apsigaubęs galvą paltu – kaip koks Conrholio:
Neseniai 15min buvo toks pranešimas apie auto įvykį. Žmonės kalba, kad tas žuvęs asmuo ir yra šis pėsčiasis.
Šiandien važiuodamas Šeškinės kalnu mačiau, kaip darbininkai rinko visokias plokštes ir krovė į krovininį automobilį iš tos vietos, kur žmonės sako, jog gyveno šis žmogus.
Panašu, kad tai jis.
Man šis žmogus buvo mano Vilniaus, sudedamoji dalis. Man Vilnius, tai Šeškinės kalnas, Pedagoškės tiltas ir Lvovo gatvė. Šiomis gatvėmis vaikštinėjantį, retkarčiais plojantį katučių pravažiuojantiems automobiliams matydavau ir jį. Aš keletą kartų su juo prasilenkiau ir tik post factum sugalvodavau, kad visai norėčiau jį užkalbinti, bet nelabai drįsdavau apsisukti ir šūktelėti “sveiki! kaip sekasi?” ar panašiai.
O gyvenimas eina. Googlas kada nors vėl atsiųs savo automobilius, kad atnaujintų savo StreetView – ten šio žmogaus nebebus.
__________
P.S. Bevažiuodamas Šeškinės kalnu šiandien klausiau štai šio kūrinio:
Vilniaus troleibusai žlugdomi! Vilniuje troleibusų gali nebelikti labai greitai.
>50 metų statytas ir plėtotas kontaktinis tinklas ir patys troleibusai gali tapti tik istorija.
Na ir dar, dėl viso pikto, pasakau ketvirtą kartą, kad troleibusų gali nelikti.
Štai tokios nuotaikos buvo rūsčiuose kontaktinio tinklo brigadininkų veiduose ir piktuose žodžiuose.
Su dviem šių vyrų brigadomis susitikome praėjusį šeštadienį.
Su brigadininkais susitikome mes: aš, Justė, Marius, logistikos mokslų studentas Jurgis [1] ir Augustas Didžgalvis [2].
Į ekskursiją šią buvo kviečiami žmonės iš klaikiai pretenzingos ir slaptos socialinių tinklų grupės. Tad, jei nesate šios elitinės grupės nariu, tai šio pakvietimo negavote. Ir vėliau negalėsite mėgautis šios itin slaptos organizacijos teikiamais privalumais.
Enorca apie šį įvykį jau viską surašė. Surašė, kol aš meditavau ties anksčiau parašytais sakiniais. Nepamiršo ir visokių garažinių autoservisų, kurie šildosi degindami viską kas papuola[3]. Ir net nesigėdija savo juodų tirštų dūmų rūkstančių iš kamino. Nesigėdija, nes yra galimai artimi kokiai nors miesto valdžiai. Tokį tai smirdžių autoservisą matėme prie pat antrojo troleibusų parko.
Visos ekskursijos idėja (bent jau mano galva) buvo sužinoti kaip galima daugiau apie troleibusus. Tai dar buvo ir anos ekskursijos tęsinys. Apie troleibusus ir kontaktinį tinklą dabar tikrai žinome daugiau. Sužinojome viską iš žmonių, su ryškiaspalvėm uniformom ir šalmais, kurie dirba pamaininį darbą.
Tie žmonės kalbėjo apie savo kasdieninį darbą. Kalbėjo ir rodė, todėl interpretacijoms ar demagogijai ten vietos nebuvo. Tai šie rūstūs kontaktinio tinklo inžinieriai mus netgi pavaišino tortu, arbata ir kava. Pavaišino nežiūrint net į tai, kad algos vėluoja jau mėnesį (prieš keletą dienų buvo pagaliau atiduota alga už spalį).
Galima nueiti ir kalbėtis su visokiais direktoriais ar skyrių viršininkais. Šie žmonės pasakys jums tik tai ką jie nori, kad jūs sužinotumėte. Direktoriai ar skyrių viršininkai jums gali pripasakoti, kad štai kontaktinis tinklas ir troleibusai yra baisiai brungu. O štai ekologiškieji autobusai yra pigu. T.y. iš jų kalbos taip lengvai neatskirsi, kur yra karvės blynai, o kur tiesa.
Marius, kuris suorganizavo ir aną ir šitą ekskursijas, pats yra persismelkęs pesimizmu: visą informaciją, kuri, regis, yra už troleibusus, jie sugeba persukti taip ir pateikti ją mums, lyg tai būtų nenaudinga troleibusams. Tie “jie” yra visi žmonės, kurie skleidžia savo karvių blynus, blokuoja investicijas į kontaktinį tinklą ir troleibusų parką. Ir kaip Enorca rašė – stumia troleibusus iš Vilniaus. It kokios stambios suplukusios davatkos bažnyčioje maldininkus savo storais užpakaliais po truputį, lyg niekur nieko priverčia užimti tik stovimą poziciją (tikra girdėta istorija).
Troleibusų parkas ir kontaktinis tinklas tapo savo efektyvumo įkaitais. Kontaktinio tinklo laidai tiesioje linijoje laiko ~30 metų, ant posūkių ~15. Troleibusai, kurie neturi daug judančių detalių (būdinga visoms elektrinėms transporto priemonėms) gali būti naudojami daugiau negu 30 metų. Ir dabar tie keli senoliai vis dar geros techninės būklės.
Štai ateina koks nors nufaktinimo specialistas ir sako jums:
– Pažiūrėkite kokie negražūs ir seni troleibusai! Kaip jie darko mūsų nuostabaus Vilniaus vaizdą! O dar tie baisūs laidai pakabinti mums virš galvų!
– Mums reikia naujų autobusų, varomų ružavų vienaragių bezdalais, kurie degdami virsta ekologiškais fėjų pabarstais!
– O be to mes turėsime modernų tramvajų! Arba metro…
Tada dar išvaro iš gatvių daugybę troleibusų, palieka juos stovėti parkuose, prisiperka tų ružavų vienaragių bezdalais varomų autobusų už meleonus ir džiaugiasi efektyviu Vilniaus puošimu. Paskui specialiai blokuoja investicijas į troleibusų parką ir kontaktinį tinklą, nes veikiantį dalyką nugriauti sunkiau. Tai ne efektyvus projektinis ar inžinerinis sprendimas. Čia yra politinis savanaudinis sprendimas. Panašių sprendimų gynėjai dar sako: vagia, negražiai elgiasi, bet vis tiek daro gera ir mums visiems.
Tarp kitko, įdomus dalykas: kuo daugiau kontaktiniame tinkle važiuojančių troleibusų, tuo mažesnės bendrosios kontaktinio tinklo priežiūros išlaidos tenkančios vienam troleibusui (kuris gali važiuoti ~30 metų be didesnių išlaidų remontui). Autobusai tokiu efektu negali pasigirti: kuo daugiau autobusų, tuo daugiau ekologiškų fėjų pabarstų. Čia reikia prisiminti Jo Visatybės užuominas apie tai, kad troleibusai yra per pigūs, todėl nenaudingi.
Dabar gi tiek pirmame tiek antrame troleibusų parkuose remontuojami daugiausiai autobusai. Ekologiškieji autobusai remontuojami tam nepritaikytose patalpose: duobės per mažos (susirietę žmonės turi remontuoti autobusus), aktyvus vėdinimas nenumatytas (spėkite kodėl). O ir patys pastatai atrodo panašiai kaip prasčiausio rajono baisiausia chrušiofkė, kurioje gyvena atnaujinimą blokuojantys, Chruščiovo laikus menantys troliai.
Man įdomu kada sovietiniais metodais dirbantys žmonės kris veidais į savo pačių gamintus karvių blynus. Tiksliau ne įdomu, o norisi, kad tai įvyktų kaip galima greičiau. Tikiuosi, kad mūsų ekskursijos ir postai internetuose padės tam įvykti nors truputėlį greičiau.
O čia dar nuotraukų iš ekskursijos:
_________________________________________
Vakar į darbo pabaigą įkėliau video apie tai kaip einu į darbą.
O dabar į darbo pradžią – kaip ėjau namo.
Sakoma nėra nieko labiau užburiančio, kaip žiūrėti į tekantį vandenį, degančią ugnį ir dirbantį kolegą vargstantį nesportišką pagyvenusį vyriškį lipantį į kalną. Tai aišku, kad nėra labai malonu žiūrėti, kai vaizdas toks paplaukęs ir taip šokčioja. Todėl tiems, kas žiūrės, linkiu nesusirgti jūrlige.
Taigi, sėdėjimas ofise nepadeda užlipti į kalną:
Ten kur pradžioje nutrūksta, tai ten ne nuovargis, ten telefono vieta pasibaigė, tai jis tada man pranešė, jog įrašinės į SD kortelę. Gerai, kad pasakė 😀
P.S. yra ir labai visai neblogas blogas, kuris vadinasi namop. Ten rašo moteris, kuri vis grįžta namo, bet, kadangi dar nesugrįžo, tai tik namop.
