Vienas ryškesnių mano gyvenime prisiminimų buvo apie tai, kaip kepiau lietinius blynus savo būsimai žmonai ir kaip jai nuo jų buvo bloga.
Nuo to laiko praėjo jau nemažai metų ir aš dabar išmokau kepti ne lietinius blynus o Crepes’us. Tai tie patys lietiniai blynai tik ten reikia dėti daug SVIESTO ir daug PIENO. Todėl šis receptas geresnis.
Žmonės giriasi, kad šaldytuvai jų nematę tiek daug pieno, varškės ar jogurtų. Todėl jums labai tiks šių blynų receptas (spauskite ant paveiksliuko):
Sviestas sviestuotas su grietinėle
O jeigu jūs turite vaikų, tai tuos blynus galima valgyti ir šitaip:
Labai smagus būdas valgyti krepus
Gali būti, kad to sviestuoto blyno kaukė gerai veiks jūsų vaikų veido odą. O be to, jei dar pas jus nepradėjo šildyti, tai keptuvė, kurioje kepami blynai turi būti labai karšta, o tai reiškia, kad sušyla ir virtuvė. O jei sušyla virtuvė, tai virtuvėje būna šilčiau.
O jeigu turite daug varškės, tai vienas geriausių varškės apkepo receptų yra toks (spauskite ant paveiksliuko):
Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas purus ir labai skanus. Šaltas šiaip irgi skanus, bet šiltas skanesnis.
Galų gale, jei jūsų neįleido apsauginiai į koncertą, neišmeskite savo grūdėtosios varškės (spauskite ant paveiksliuko):
Čia praplėšdamas blyną bandžiau parodyti lengvai tystančius varškės gabaliukus
Pieno produktai turi daug kalcio ir dėl to labai reikalingi jūsų organizmui ir panašiai.
Vakar įvyko dar vienas visai įdomus dalykas. Praėjusią savaitę, gavau štai tokį pakvietimą:
Vapiano pakvietimas
O aš į įvairius blogerių susitikimus stengiuosi visada nuvykti. Jūs tai jau žinote.
Pasiėmiau sūnų iš darželio ir 18:00 buvau vietoje. Taip jau yra, kad gan dažnai šiame restorane pietauju, nes maistas jų puikus ir gal net kiek per puikus tiesiog kiekvieniems pietums. Per geri, nes prie gero priprantama ir paskui labai sunku atprasti.
Restorane radau ~10 merginų susėdusių aplink vieną iš staliukų prie baro ir skanaujančių užkandžius. Deja nei vienos iš jų neatsiminiau anksčiau kur nors matęs ir blogų neprisimenu (kažką apie koldūnus atsimenu… gėda ant manęs). Pasiteisinimui papasakosiu, jog tą vakarą sūnus, matyt, darželyje nespėjo tiek kiek reikia pasinaudoti tualetu, tad teko eiti į restorano. 3 kartus: mažo, didelio ir katastrofiško.
Pertraukose tarp lakstymų ir katastrofų pasekmių valdymo vis bandydavau įsijungti į jau vykstantį pokalbį, kur ponas Tarvo Jaansoo pasakojo apie tai kaip įkūrė biznį ir kaip jiems pavyko sugalvoti tą koncepciją.
Apie restorano maistą daugiau negu jau parašyta pas Andrių Užkalnį jo maisto portale (žąsys apie restoraną, žąsys apie picą) daugiau nesugalvosiu. Nebent tik pridursiu, kad su virtuvės šefais visais susipažinęs ir kas kartą užsisakau vis ką nors kitaip (pavyzdžiui, pomidorų padažo į carbonara, bei čili pipirų), nes tai yra smagu ir tai yra galima.
Įdomu buvo tai, jog aš visuomet maniau, jog Vapiano užmanymas buvo tiesiog tiekti kažką panašaus į greitą maistą, bet su kitu požiūriu į kokybę ir kad principas daugiau/mažiau nusižiūrėtas nuo japonų virtuvės koncepcijos, kur šefas gamina kažką ant įkaitintos keptuvės prie stalo (nepamenu kaip tai vadinasi).
Dar įdomu ir tai, jog visą maistą restoranas perka iš užsienio. Jokio, deja, neperka iš Lietuvos. Sakė, kad tikrino ką galėjo, bet, deja, niekas netiko. Estijoje, tarp kitko, irgi tas pats. Net šoninę ir tą perka iš Italijos.
Pasirodo, jog koncepcija buvo sugalvota iš to, jog kaimo italų šeimoje gamina visada mama, o aplink ją verda gyvenimas – visi mato ką gamina, o paskui kartu valgo. Gal tai ir panašu į dabar esančią Vapiano koncepciją. Tokia romantiška koncepcija.
Visą techniką ir procesus suderino su kompanija Franke, katrie yra labai didelė virtuvės reikmenų parduotuvė Pasaulyje.
Pasirodo ponas Tarvo susitikimus su blogeriais daro visose šalyse, kur turi savo restoranų. Tai yra sveikintina iniciatyva. Sveikintina ir aš tuo labai džiaugiuosi!
Tie kas neatėjote, galite tik gailėtis, nes blogerės gavo uniformas ir galėjo pačios pasigaminti restorane kokį nors patiekalą, o paskui degustavo.
Aš gi visas išsibarstęs užsisakiau paprastą carbonara, suvalgėme kartu su sūnumi ir išlėkėme namo, nes vaikas pavargo ir jam ten atsibodo tai, jog dėmesio mažai skiriama jam.
Labai tikiuosi, kad merginos parašys daugiau ir įdomiau ir įdės nuotraukų – keletas jų turėjo fotoaparatus ir tai ten tai šen fotografavo. Tik, tiesa, nežinau kaip aš surasiu tuos straipsnius, nes vėlgi, gėda ant manęs, nepamenu nei vienos merginos blogo :/ Gal man padėsite kas?
Šiandien įsijungiau Kuchnia TV. Nežiūrėkite, kad tai rusiškas kanalas – dėl to jis ne geresnis, bet nėra labai blogas, nes daug rodo pirktų (o gal pasiskolintų) Vakarų Europos, o ir Amerikos, o ir kitų šalių virtuvinės produkcijos. Turi ir savo autorinių laidų, kurių kai kurios irgi gal visai neblogos.
Ten rodė šiandien laidą, kurios pavadinimo neprisimenu, kur rodė pačius geriausius (populiariausius ar žymiausius) Amerikos hot dog’ų ir kitokio greito maisto gamintojus ir pardavėjus. Tai toje laidoje buvo ir vienas greito maisto gamintojas, kuris gamino burgerius su plėšyta kiauliena. O štai ten mano nervai ir neatlaikė.
Pirkome ~kilogramą sprandinės, kurį užpričmuožyjau gurum masala prieskonių mišiniu ir karštoje keptuvėje apkepiau kiekvieną mėsos šoną, kad sultingumas viduje išliktų, įsukau į foliją ir į orkaitę, kurioje 180 lapsnių pagal celsijų temperatūroje kepiau ~4 valandas.
Prakaituoja kiauliukas orkaitėje.
Burgeriams dar reikia bandelių, kurias irgi nutarėme išsikepti. Tam paėmėme receptą iš knygutės, kurią žmona nupirko dovanoms, bet pasilikome sau:
4 su puse stiklinių (650-700 g) kvietinių (550 C) miltų
4 šaukšteliai sausų mielių
250 ml miltų pieno
2 šaukštai sviesto
125 ml vandens
kiaušinio trynys
2 šaukštai cukraus
1 šaukštelis druskos
Pienas su vandeniu turi būti šilti, kaip ir sviestas. Visa tai sumaišome, palaukiame kol iškils, tada dar kartą permaišome, formuojame rutuliukus, kuriuos suplojame ir dedame į blėką:
Bandeles suplojame. Jos pakils ir bus labai geros burgerių bandelės. Ach, dar viršų sutepiau su likusiu paplaktu baltymu ir pabarsčiau tai kepintomis linų sėklomis, nes sezamo, pasirodo, nebebuvo stalčiuje.
Tada reikia dar reikia palaukti, kol jos iškils ir tada kepti. Taip jos bus dar puresnės.
Grįžtame prie mėsos.
Mėsa trapi, sultinga ir minkšta - plėšyti galima su šakutėm. Arba su rankom. Tik rankom karšta.
Mėsa labai graži bet tik mėsos skonio, nes prieskoniai tik ant plutelės. Bet tai ne bėda, nes tiek druską, tiek kitokius prieskonius reikia dėti suplėšius visą mėsą.
Štai mėsa su prieskoniais ir padažais: rauginti agurkai, druska, grietinėlė ir majonezas. Galima buvo ir geriau, bet tuo momentu man fantazijos pritrūko.
Įdarui dar pasiruošiau pamarinuotų svogūnų, kurių nedėjau į bendrą puodą, nes vaikai svogūnų nelabai mėgsta mano. Kol kas. Svogūnus supjausčiau, įpyliau sušio padažo (ten actas su kažkuo) ir dar truputį obuolių acto, ir cukraus, ir druskos.
O štai čia rezultatas:
Nuostabaus skonio burgeris su plėšyta kiauliena, pomidoru ir svogūnais ir puria, ką tik iškepta bandele... Retai kada valgau ką nors skaniau.
Ir lyg tyčia šaldytuve radome kokakolos! Ir tai buvo nuostabu…
Daaaug varškės apkepo. Iš kilogramo varškės. Tinkamas dalykas, kai reikia greitai ir sočiai bei skaniai pamaitinti šeimyną. Pusiau greito maisto receptas. Tikslių proporcijų aš ir pats nežinau. Originalus receptas, žinoma, kažkur Internetuose.
Pusgreičio ir paprasto maisto receptus dedu dar ir tam, kad pats atsiminčiau. Nes būna dienų, kad fantazija taip neveikia, nu taip neveikia – net minčių jokių nekyla ką duot vaikams ir sau valgyti[1]. Štai makaronų apkepas vienas iš tų pusgreičio maisto receptų. Štai ir mano improvizuota carbonara. Antai blynai visokiausi: su kriaušėmis, su grūdėta varške. Žinoma, košės su pakeptais bananais. Arba duonos pudingas…
Kažkaip čia pas mane dauguma paprastų pusiau greitų patiekalų receptai. Bet matyt taip reikia. Ilgai gaminti maisto kol kas rečiau gaunasi (pavyzdžiui troškinį su alumi arba mielinių bandelių su kopūstais).
Varškės apkepo receptas
Reikia paimti kokį kilogramą varškės, penkis trynius, cukraus kažkiek, truputį druskos, razinų (jei norime), sviesto kokį šimtą ar pusantro gramų ir užpilti pusę stiklinės manų kruopų pienu – iki pilnos stiklinės (čia atskirai – žr. paveiksliuką žemiau).
Čia varškė ir kiti daiktai prieš sumaišymą. Kondensuotas pienas ir visi kiti daiktai matomi antrame plane nėra reikalingi varškės apkepui (išskyrus, žinoma, stiklinę su manais ir pienu)Varškės apkepas po ingridientų sumaišymo. Baltymus, jeigu ką, reikia išplakti iki purumo ir juos atsargiai įmaišyti į varškės masę.Dedame būsimo varškės apkepo masę į formą ir dedame į orkaitę. 180 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje kepti kol paruduos viršus daug-maž tolygiai.Štai taip atrodo jis iškeptas. Kol šiltas ir purus - labai skanus. Šaltas irgi skanus, bet šiltas skanesnis.
Greitai, sočiai, daug kalcio ir daug. Ir skaniai. Ir dar desertas tuo pačiu.
Sūnus, žinoma, su skaudančia burna nevalgė (stomatitas mat – nesuvalgė net šokolado gabaliuko), bet aš, žmona ir (tikriausiai) auklė valgėme. Skanu.
______________________
[1]– Galima maisto namie negaminti. Galima važiuoti su vaikais kur nors pavalgyti, galima į namus užsisakyti. Bet su vaikais važiuoti pavalgyti dar sunkiau, nei pasigaminti valgyti. Į namus atveža ne visada skanų, o be to ne visada aiškų ir dažnai pravėsusį maistą, o retkarčiais jo reikia laukti ilgiau, nei pasigaminti pačiam.
Papildymas: Čia patiekalas tiems kartam, kai ateini į šaldytuvą, o ten dešrelės praėjusios savaitės, grietinėlė (arba grietinė) pasibaigusio galiojimo, svogūnas suvytęs ir makaronai spintelėj. Dešreles galima pjaustyti – bus skaniau (tarkavau dėl jaunėlio).
Labai trumpai bet vaizdžiai:
Svogūnai su česnakais pakepinami keptuvėje į kurią vėliau sudedame burokine tarka sutarkuotas dešreles.Į puode verdantį vandenį suberiame makaronusVerdame šiuos makaronus. Labai geri ir vaikų mėgstami. Rekomenduoju (pirkome http://www.assorti.lt/)Į svogūnus su česnakais ir dešrelėmis pilame grietinėlės (perkaitiname), verčiame makaronus ir skanaus (dar galima įmušti kiaušinio trynį ar du)!
Kažkaip nesusiprotėjau nuotraukos lėkštėje padaryti :/
Na štai rytas, kai galiu sau leisti kiek pasivolioti. Tiksliau, kiek leido man jaunėlis. Iš tiesų, tai kiek per ilgai sau leidau pasivolioti, nes jaunėlis jau ėmė rėkti iš noro valgyti.
Reikėjo greitai ką nors padaryti – be to jau seniai ką begaminau.
Prieškambaryje prie durų yra pintinė su kriaušėmis ir obuoliais – kriaušės jau ėmė pūti (net gaila – kokios skanios), nes nespėjom visų suvalgyti. Greitai jas ištraukiau iš pintinės, nulupau ir sutarkavau.
Taip atrodo tarkuojamos kriaušės. Reikia labai atsargiai, nes jos nuluptos slidžios ir įsipjauti ilgai netruktų.
Kriaušių buvo gan daug, tad įmušiau tris kiaušinius, įpyliau paskutinį šlakelį pieno (dėl tos priežasties košės negalėjau išvirti – košės ant vandens mano vaikai nelabai mėgsta), miltų ir į keptuvę.
Blynai keptuvėje - antra pusė kepa.O čia jau iškepę blynai.
Skonis geras. Toks jausmas, kad valgai keistos faktūros kriaušę. Nedėjau nei druskos nei cukraus – gal ir gerai padariau. Vaikai suvalgė po keturis.
Taigi, kriaušės nesupuvo, vaikai pavalgė, o aš dar jums straipsniuką apie tai parašiau. Profitas – kaip sako vienas žmogus.
Štai atėjo rugsėjo pirmoji! Mokinukai jau su gėlėm eina į mokyklas… Ir taip toliau ir panašiai.
Na, o mes pirmąją dienos pusę pasivažinėję, grįžę namo išsikepėme obuolių pyragą. Dabar ypatingai sezoninis kepinys. Tas pyragas dar gali būti vadinamas kiaušiniene su obuoliais[1], nes šiam pyragui reikia 5 kiaušinių, 2 stiklinių cukraus ir 1 stiklinės miltų. Na ir, žinoma, daug obuolių.
Šį kartą aš net nulupau obuolių žievę, nes jie jau pradėję pūti ir jau buvo drozofilomis apnikti – dar viena prielaida kepti šį pyragą:
Čia nulupti obuoliai su pašalintomis sėklomis - mečiau iš karto į formą, tam kad žinočiau, kiek tų obuolių ruošti. O jų reikia ruošti tiek, kad vienu sluoksniu padengtų visą dugną. Kai jau paruošiau obuolių tiek, kiek reikia, juos dar kiek pasmulkinau ir apibarsčiau trupučiu cinamono.5 kiaušiniai ir 2 stiklinės cukraus atrodo štai taip.O štai taip atrodo išplakti kiaušiniai su cukrumi, o jau miltų 1 stiklinė įberta taip pat.Išmaišiau miltus ir su gauta mase kaip įmanoma tolygiau apliejau obuolius formoje.Na, o čia jau iškepęs obuolių pyragas arba kiaušinienė su obuoliais. Kepiau 180 laipsnių pagal Celsijų temperatųroje ~45 minutes.Visai pamiršau paminėti, jog obuoliai buvo sudėti ant kepimo popieriaus. Čia jis labai reikalingas. Be jo jums gausis visiška kiaušinienė su obuoliais...Dar nuo šilto pyrago kepimo popierius gan lengvai nusiima. Smaližiai dar gali tą popierių gali pagramdyti ir pasimėgauti obuolių pyrago šlapiais trupiniais.Čia visi gabaliukai, su nuimtu popieriumi - lėkštėje. Skanaus!
_____________________
[1]– O dar, tą pyragą galima vadinti “ministro” pyragu. Specifinė slapta blogerių ložė žino apie ką aš…