Šiandien vėl žmona mokosi buhalterijos ir aš kapitonas laive. Ta proga ir šeštadienio patiekalas: mielinės bandelės su kopūstų/rūkytos šoninės įdaru.
Imam kopūstą ir supjaustytą troškinam troškintuve ~30 min:
Užminkyti tešlą (miltai, vienas kiaušinis, mielių pakelis (sausų dėjau), truputis sviesto, druskos ir cukraus):
Tada ištroškintus kopūstus:
Dedam į tešlą ir gaunasi pyragėliai:
Ten aišku kiaušinis ir sezamas ant viršaus. Iškepam, išimam ir valgom:
Su darbu susiję įstatymai man leidžia vieną darbo dieną per mėnesį paversti išeigine. Tai va, vakar tokia viena ir buvo. “Bet tai kaip daug padarysiu per tą dieną” – galvojau prieš jai ateinant.
Bet taip nieko ir nepadariau:
Bet vistiek pavargau. Visą dieną mažinom betvarkę1. Porą kartų užsnūdau ir iškepiau krepų2:
Buvo skanu. O šiandien vistiek jaučiuosi kažko nuvargęs labai…
___________________________________
Geriausiems skonio/darbo santykio verte šonkauliams reikia kiaulės šonkaulių. Kiaulės šonkaulius pirkome iš ūkininko su visa puse kiaulės. Todėl negarantuoju, kad jums taip irgi skaniai gausis, nes tie ūkininkai užsiima grūdinėmis kultūromis, o kiaulę pardavė po blatu.
Taigi, imame šonkaulius ir įtriname Tandoori masala (prieskonių mišinys toks raudonas skirtas specialiai kepimui). Tos masalos pirkau berods kažkokioje prieskonių parduotuvėje ir gal net CUP’e.
Dar šiek tiek pabarstome druska (negausiai, nes skaniau ant gatavų druskos pabarstyt) ir pipiriukais. Aš dar pašlakščiau trupučiu linų sėmenų aliejum, bet šiaip, tikiriausiai tas yr nebūtina.
Paliekame šonkaulius ramybėje. Mum pavyko juos palikti beveik parai.
Dedame šonkaulius ant grotelių orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių Celsijaus.
Palaukiame kol iškeps ir valgome:
P.S. Pastebėjau, kad mano masaloje yra net du “E”! Tikriausiai dėl to ir buvo taip skanu… 😉
| Maisto priedas | Funkcija | Gali paūmėti ar kilti šios ligos | |
E102 |
Tartrazinas |
Dažiklis |
Alergija, astma, hiperaktyvumas |
E214 |
Etilo p–hidroksibenzoatas |
Konservantas |
Alergija, astma |
Dar tas E-214 gali sukelti vėžines ligas sako… Sako va čia.
Vienas mano mėgstamiausių žmonos man gaminamų patiekalų tai virtos bulvės su ypatingu žemaitišku bešameliu.
Tai patiekalas, kai reikia greitai daug ir sočiai. Receptas:
O galima imti ir iš tiesiog supjaustytų lašinukų (man skaniausi šalto rūkymo).
Labai skanu! Labai sotu! Labai riebu! Žmona sako, kad tai iš rugiapjūtės ar bulviakasio, mėšlo mėžimo ir pan. (daug fizinio darbo reikalaujančių darbų) atėjęs patiekalas. O kadangi aš paprastai nei pjaunu rugius, nei bulves kasiu, nei mėšlą mėžiu, tai kurį laiką po to patiekalo sunkiai dejuoju ir jaučiu, kaip tempiasi pilvo oda.
Taigi mumi su Rokiškisu buvome aplankę Vapiano. Lankymasis vyko, kai vyko pietų pertrauka. Todėl teko eilėse pastovėti.
Aš tuom tarpu šiandien ten apsilankiau pusę trijų – jokių eilių. Specialiai nutariau pamatuoti kiek laiko man užtruks nuo užsisakymo iki maisto pagaminimo ir iki pavalgymo. Taigi, kadangi eilių nebuvo, tai užsisakyti pavyko per keletą sekundžių (tam kad greičiau būtų užsakiau dienos pietus “carbonara” (tikriausiai tai kažkas apie karbamidą arba apie anglį)) ir desertą. Pagamino man tą karbamidą per 4 minutes. Pagautas azarto viską pasistengiau sukišti į save kaip galima greičiau (užtrukau 5 minutes), o atsiskaičiau dar per 1 minutę. Taigi, 10 minučių. Būčiau gal dar greičiau suvalgęs, bet godumo pagautas dar užsisakiau pomidorų sultis, kurias gerti užtruko keletą sekundžių.
Aš žinokit neįsivaizduoju nieko kas galėtų turėti geresnį laiko/kokybės (kokybės, nes maistas ką tik pagamintas, ne kažkokie pusfabrikačiai, o geras normalus maistas) santykį. Aš net nemanau, kad įmanoma dar ką nors greičiau padaryti. Na, nebent maistą pirkti išsinešimui ir valgyti bėgant. nesuprantu kodėl tai vadinasi “Va Piano” (“lėtai” itališkai), o ne pvz “Veloce” (“greitai” itališkai).
