Schema #75. 2024 Seimo rinkimų kandidatų sąrašų kintamumas

Birželį aprašiau EP sąrašų kintamumą pagal mano sugalvotą metodą. Tą metodą sugalvojau tam, kad galėčiau sulyginti skirtingų partijų sąrašų kintamumą. T.y. pasikeitimus sąrašo vietoje po rinkimų lyginant su vietomis, kurios buvo turėtos prieš rinkimus. Tai dabar aprašau ir Seimo rinkimų kandidatų sąrašų kintamumą.

Pas mus rinkimuose rinkėjai gali reitinguoti 5 kandidatus iš sąrašo, už kurį balsuoja taip vadinamoje daugiamandatėje apygardoje. Todėl kiekvienos partijos sąrašas po rinkimų šiek tiek pasikeičia. Aš darau prielaidą, kad kuo mažiau sąraše kandidatai susikeičia vietomis po rinkimų lyginant su priešrinkiminiu sąrašu – tuo tas sąrašas sudarytas geriau, tuo geriau partija supranta savo rinkėjus.

Pagrindinė dilema, kurią turėjau išspręsti su savo tuo metodu yra ta, kad kandidatų judėjimas žemai sąraše yra paprastesnis, nes ten balsų skirtumas tarp vietų yra mažesnis. T.y. pakilti iš 130 vietos į 125 (per 5 pozicijas) yra viena, o iš 5 į 1 – visai kas kita.

Tas metodas šiaip jau gan paprastas: kritimo arba pakilimo kaina yra balsų suma tarp vietos iš kurios buvo pajudėta ir tos į kurią buvo papulta.  Jei kandidatas kyla – reitingų suma teigiama, o jeigu krenta – neigiama. Viskas.

Tam kad galėčiau sulyginti skirtingų partijų sąrašų kintamumo mastą – sugalvojau išskaičiuoti kintamumo indeksą. Čia irgi viskas gan paprasta: suskaičiuoju visų pakilimų (arba kritimų) sumų sumą ir tą skaičių padalinu iš visų reitingų sumų sumos. Ta sumų suma yra tokia: 1 vietos reitingų suma yra visų partijos gautų reitingų suma, 2 vietos reitingų suma yra visų reitingų suma išskyrus 1’os vietos, 3 vietos reitingų suma yra visų reitingų suma išskyrus 1’os ir 2’os ir taip toliau iki pat paskutinės vietos, kurios reitingų suma yra tiesiog tos vietos vietos reitingai. Tokius sudėtingus skaičiavimus darau tik tam, kad automatizuočiau pokyčio tarp vietų reitingų sumą. Tikriausiai galėčiau to kintamumo indekso vardiklin surašyt tiesiog paprastą visų reitingų sumą, bet man kažkaip atrodo, kad taip teisingiau.

Visi duomenys iš VRK.

Čia sulyginti visi sąrašai pagal kintamumo indeksą:

Continue reading Schema #75. 2024 Seimo rinkimų kandidatų sąrašų kintamumas

Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus

Kiekvienoje politinėje organizacijoje rinkimams pateikiamas sąrašas Lietuvoje yra labai svarbus. Lietuvoje rinkėjai gali reitinguoti sąraše esančius kandidatus patys. Tokia demokratijos šventė nėra dažnas variantas Pasaulyje. Nesakau, kad labai domėjausi, bet bent jau tose šalyse, apie kurių sistemą kažką teko sužinoti (Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Vengrija, UK, Olandija…) tokių reitingavimų nėra.
Kiekvienos politinės organizacijos kandidatai (jeigu, žinoma, turi kokių nors ambicijų) stengiasi papulti į pirmąjį 5-ą arba bent jau 10-ą rinkimų sąraše. Dar būna gudruolių, kurie specialiai išsidera paskutinę vietą. O dar būna variantų, kai kandidatas ateina po to, kai politinėje organizacijoje reitingavimo faktas jau įvykęs ir tiesiog gauna paskutinę vietą. Šį variantą specialiai paminėjau, nes 2020 Seimo rinkimų Laisvės partijos sąraše turėjome Gediminą Jaunių, kuris iš paskutinės 74 vietos stryktelėjo į 12‘ą po rinkimų. Jis paskutinę vietą gavo, nes apsisprendė kandidatuoti vėliau, nei įvyko reitingavimas. Jeigu kas nors dar būtų atėjęs po to, dar labiau pavėlavęs – tada tas kas nors kitas gautų paskutinę vietą. Bet tokių variantų kol kas nežinau ar yra buvę.

O kai politinėje organizacijoje, partijoje yra daug ambicingų žmonių ir visi jie nori būti kaip galima aukščiau sąraše, tai tada ta partija ar politinė organizacija turi dilemą. O dilema tokia: ką dėti į pirmą penketuką/dešimtuką? Kai dar buvau LRLS narys, tai šį darbą nuveikdavo partijos taryba (vienas iš valdymo organų).

Continue reading Schema #72. 2023 savivaldybių rinkimų sąrašų auditas pagal pokyčių ekstremumus